Menininkas Saype kuria monumentalius paveikslus ant žolės ir dirvožemio. Jis pats išrado unikalius aplinką tausojančius dažus, kurių pagrindą sudaro kreida ir anglis. Saype yra vienas pirmųjų gatvės meną ir žemės meną vienijančio judėjimo menininkų. Dėl atsakingo požiūrio ir naudojamos inovatyvios technologijos žurnalas „Forbes“ pripažino jį vienu iš trisdešimties įtakingiausių jaunų žmonių (iki 30 metų) meno ir kultūros srityje. Poetiškais ir efemeriškais kūriniais Saype siekia nepakenkdamas gamtai paveikti viso pasaulio žmonių sąmonę.

Menininkas ir jo kūrybinė komanda iš natūralių medžiagų sukūrė gamtoje visiškai suyrančius dažus, tausojančius aplinką ir dirvožemį. Žolei augant kūrinys pamažu blanksta, kol galiausiai visai išnyksta, nepalikdamas gamtoje jokio pėdsako.

Imtis šio grandiozinio projekto Saype paskatino suvokimas, kad pasaulis yra susiskaldęs, o dalis žmonių yra nuo visko atsiriboję. Menininkas nepailsta kartoti: „Esu įsitikinęs, kad nugalėti didžiausius iššūkius žmonijai pavyks tik tuomet, jei visi veiksime išvien“. Vedamas šio įsitikinimo, Saype panūdo paskleisti žinią apie bendrų pastangų ir tarpusavio pagalbos svarbą, simboliškai sukurdamas didžiausią pasaulyje žmonių, susikibusių rankomis, grandinę.

Projektas „Beyond Walls“, pradėtas 2019 m. Eifelio bokšto papėdėje, jungia 20 miestų, tarp kurių – Ženeva, Keiptaunas, Tokijas ir Stambulas. 2024 m. vasarą Saype kūrinys papuošė piramidžių papėdę Kaire. Praėjus penkeriems metams nuo projekto pradžios Paryžiuje, Vilnius taps 21-uoju miestu šioje simbolinėje grandinėje.

Vilniuje, šis kūrinys, vaizduojantis dvi susikibusias rankas, simbolizuos Prancūzijos ir Lietuvos draugystę, skleis vienybės idėją. Visame pasaulyje Saype siekia suvienyti žmones simboliškai sukurdamas didžiausią pasaulyje susikabinusių rankomis žmonių grandinę. Šis titaniškas projektas, prasidėjęs 2019 metais Eifelio bokšto papėdėje ir pavadintas „Beyond Walls“, šiuo metu jungia 20 miestų, tarp jų – Ženevą, Keiptauną, Tokiją ir Stambulą. Po Kairo piramidžių šių metų birželio mėnesį, 2024 metų rudenį Vilnius taps 21-uoju miestu šioje simbolinėje žmonių grandinėje, praėjus penkeriems metams po pirmojo piešinio Paryžiuje.

Nešdamas vienybės žinutę Saype kūrinys Vilniuje turės ypatingą reikšmę: primins vienybę, kai istoriniame Baltijos kelyje nuo Vilniaus iki Talino 1989 m. tvirtai rankomis susikibo šimtai tūkstančių žmonių.

Simboliška, kad Saype freska bus sukurta Gedimino kalno šlaite – čia ir prasidėjo istorinis Baltijos kelias. „Kai atradau šią žmonių grandinę Lietuvos nacionalinio muziejaus Gedimino pilies bokšto ekspozicijoje ir pama- čiau nuotraukas, supratau, kad tarsi Vilnius būtų laukęs manęs“, – sako menininkas. Pasak Saype, šis kūrinys turės ypatingą emocinę reikšmę, kvies žmones susivienyti ir kartu įsivaizduoti ateitį, kurioje universalios žmogiškumo vertybės susipina su pagarba gamtai. Kaip sako pats kūrėjas, ateitį galima įsivaizduoti tik tada, jei visi kartu sieksime visuotinio sprendimo.

„Prancūzijos atgarsiai Lietuvoje“ – tai daugiadisciplininė programa, vyksianti visoje Lietuvoje nuo šių metų rugsėjo 12 d. iki gruodžio 12 d. Programa skirta kūrybos, idėjų ir žinių mainams tarp Prancūzijos ir Lietuvos skatinti, kultūriniam dialogui ir bendradarbiavimui stiprinti. Šia proga Prancūzijos menininkai, akademikai, architektai ir dizaineriai lankysis Lietuvoje, dalyvaus diskusijose, kūrybinėse dirbtuvėse ir kitose kultūrinėse veiklose.

Ypatingas dėmesys bus skiriamas ekologijos, paveldosaugos ir šiuolaikinio meno sąveikai, taip pat bus stiprinamas bendradarbiavimas tarp universitetų. Programos metu vyks įvairūs meno ir kultūros renginiai, tarp jų festivaliai, koncertai, šokio pasirodymai ir gastronomijos renginiai. „Prancūzijos atgarsiai Lietuvoje“ vyksta tuo pačiu metu kaip ir Lietuvos sezonas Prancūzijoje.

Kūrinio žymė ilgam liks atmintyje, bet ne gamtoje

Susipažinti su būsimo kūrinio aplinka, kultūros paveldo apsaugos ir aplinkosaugos reikalavimais į Lietuvą menininkas Saype buvo atvykęs prieš metus. Tuomet, bendradarbiaujant su Vilniaus miesto savivaldybe ir Lietuvos nacionaliniu muziejumi, Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaite buvo nuspręsta sukurti milžinišką trumpalaikį kūrinį. Menininkas, siekdamas nepakenkti aplinkai, visus metus vykdė tyrimus. Saype mintys – trumpame interviu.

Kokias medžiagas naudojate kurdamas?

Sukūriau savo dažus, kurie visiškai suyra gamtoje. Tam prireikė daug tyrimų, nes žolė – labai savita terpė. Aplinkosaugos sumetimais naudoju tik juodus ir baltus dažus. Paprastai tariant, tai vanduo, kreida ir anglis. Atidžiai ištyriau šių produktų poveikį dirvai ir galiausiai pavyko pasiekti, kad mano kūrinys tausotų aplinką.

Aplinkosauga yra svarbus Jūsų kūrybos aspektas?

Noriu pabrėžti, kad privalome rūpintis gamta. Diskusijos šiuo klausimu visuomet yra paradoksalios, nes gyvendami neišvengiamai veikiame aplinką. Svarbiausia – kaip patys reaguojame į savo poveikį. Man tenka keliauti lėktuvu, kad pasiekčiau Vilnių, tad mano poveikis aplinkai akivaizdus, tačiau galiu pasistengti, jog jis būtų kuo mažesnis. Jei taip pasistengtume visi, ranka rankon, galėtume daug pasiekti.

Ar Jūsų netrikdo, kad Jūsų kūriniai išnyksta taip greitai?

Mėgstu budistinę literatūrą, o vienas esminių jos principų – laikinumas. Bandymas įamžinti būseną ar situaciją neišvengiamai sukelia kančią, nes viskam lemta evoliucionuoti, kisti, tolti nuo mūsų. Viskas laikina, net patys gražiausi dalykai. Stengiuosi paliesti žmonių sąmonę, bet nepalikti pėdsako gamtoje. Net kai fiziškai freska išnyks, ji išliks atmintyje. Taip jos poveikis bus ilgalaikis, tačiau nepakenks aplinkai.