Krupaviesų (Kalesninkų) lobio dalis

  • Autorius
    Nežinomas

  • Sukūrimo data
    II a./2011, 2012 m

  • Sukūrimo vieta
    Šalčininkų r.

  • Medžiaga, technika
    Sidabras, kaldinimas

  • Inventoriaus numeris
    GRD 123480/1–30

  • Radimo arba naudojimo aplinkybės, priklausymas asmeniui ar kolekcijai
    Monetos aptiktos 2012 m., vykdant nelegalius kasinėjimus

Apie eksponatą

Tai monetos iš išsklaidyto lobio radimvietės, esančios Krupaviesų kaimo teritorijoje, šalia Kalesninkų (Šalčininkų r.). Monetos aptiktos 2012 m., vykdant nelegalius kasinėjimus. Į muziejų pateko pagal baudžiamosios bylos teismo nutartį.

Lietuvoje romėniškų sidabrinių monetų aptinkama itin retai, o jų lobių radimo atvejai užfiksuoti tik keli ir seniai. 2002 m. duomenimis, buvo žinoma 18 lobių su Romos monetomis, rastų Lietuvos teritorijoje (iš viso apie 900 monetų, iš jų sidabrinių – 63 vnt.), ir tik vienas lobis, sudarytas vien iš denarų (Raseinių lobis, 220–30 pr. Kr./1882 m.). Literatūroje minima apie denarų ir aureusų lobį (Darkuškių lobis, 180–192/1935 m.), tačiau tai nepatikima informacija.

Lietuvos nacionaliniame muziejuje iki šio lobio radimo buvo saugomas vienas Romos imperijos III a. vario lydinio sestercijų lobis, rastas 1953 m. Saulažolių kaime, Klaipėdos rajone. Tarp visų žinomų į Lietuvos teritoriją patekusių Romos imperijos monetų vyrauja vario lydinio sestercijos.

Krupaviesų lobio dalį, patekusią į muziejų, sudaro 30 Romos imperijos II a. denarų. Tarp jų daugiausia Antonino Pijaus (11) ir Marko Aurelijaus (9) kaldintų denarų, yra po kelis Hadriano (5), Komodo (3) ir Trajano (2) denarus.

Manoma, kad išsklaidytame Krupaviesų lobyje buvo ne mažiau kaip 56 monetos. Pirma lobio dalis – 25 denarai, rasti iki 2011 m. lapkričio mėnesio, – pateko į privačias rankas. Antra dalis – 30 denarų, rasti 2012 m., – atsidūrė Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Trečia dalis – viena moneta – taip pat pateko į privačias rankas.

Tai pirmas Lietuvoje rastas romėniškų denarų lobis, patekęs į muziejų. Nors lobis išsklaidytas, tačiau žinoma jo radimo vieta ir pavyko išsaugoti kertinę informaciją apie lobio sudėtį.

Numizmatikos skyriaus, įkurto 1967 m., rinkiniuose, 2023 m. sausio 1 d. duomenimis, saugoma per 217 tūkstančių eksponatų: numizmatika (monetos, lydiniai), paslėptų ir pamestų pinigų kompleksai (sidabro laužo, lydinių, monetų ir popierinių pinigų lobiai, piniginių turiniai), medaliai (tarp jų – religiniai ir blaivybės medaliukai), faleristika (ordinai, apdovanojimo medaliai ir garbės ženklai), filofaleristika (suvenyriniai ženkleliai) ir kitokio pobūdžio žymenys bei ženklai, bonistika, vertybiniai popieriai, draudimo lakštai, loterijos bilietai, žyminiai ir įvairių kitų rinkliavų ženklai, apyvartiniai ir skaičiavimo žetonai, telefono, bankų, nuolaidų ir kitos kortelės, plombos (švininiai antspaudai), taip pat eksponatai, susiję su išvardytų objektų gamyba (eskizai, projektai, modeliai, spaudai ir pan.). Eksponatai apima laikotarpį nuo Antikos iki šių dienų.

Tai didžiausias numizmatikos rinkinys Lietuvoje, jį sudaro XX a. Lietuvoje veikusių ir Lietuvos nacionaliniam muziejui perduotų Ivano Luckevičiaus Baltarusių istorijos ir etnografijos muziejaus, Karaimų, Vilniaus miesto kraštotyros, Ateizmo, Revoliucijos, Architektūros muziejų, Lietuvių mokslo ir Lenkų mokslo bičiulių draugijų numizmatikos rinkiniai bei numizmatika, perimta iš Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos, taip pat įsigytos ir dovanotos privačios kolekcijos, lobiai, pavienės dovanos, įvairių įstaigų nemokamai perduoti eksponatai, archeologinė medžiaga. Saugomi keli eksponatai iš Senienų muziejaus rinkinių.

Pinigų lobių rinkinyje saugomi sidabro lydinių, monetų, popierinių pinigų kompleksai ir jų dalys iš 180 radimviečių, aptikti 1899–2023 metais. Tai II–III a., IX–X a., XIV a. – XX a. 10 dešimtmečio pinigų lobiai (įvairiose talpose paslėptos taupmenos), pamestų ar paslėptų piniginių turiniai, paslėptos monetų kolekcijos, kitos įvairiems tikslams skirtos ir į įvairias medžiagas supakuotos, pamestos ar paslėptos smulkių monetų sankaupos. Rinkinyje taip pat kaupiami ir atskiri tokių kompleksų egzemplioriai, leidžiantys apibūdinti radavietę ir apytikriai datuoti radinį. Trečdalis pinigų lobių rasta Vilniuje ir Vilniaus apylinkėse. Išskirtini 25 XIV–XV a. lobiai, kuriuos sudaro sidabro papuošalų laužas, sidabro lydiniai, ankstyvosios LDK monetos. Rinkinyje saugomas didžiausias Lietuvoje rastas 15 966 monetų lobis (Tilto g., Vilnius, 1698/1999 m.).