Kertinis kampas

  • Autorius
    Nežinomas

  • Sukūrimo data
    XIX a. pab.

  • Sukūrimo vieta
    Nežinoma

  • Medžiaga, technika
    Medis, drožyba

  • Išmatavimai
    Ilgis 15 cm, plotis 17 cm

  • Inventoriaus numeris
    EM 17143

  • Radimo arba naudojimo aplinkybės, priklausymas asmeniui ar kolekcijai
    Upyna, Šilalės r. sav., Tauragės apskr.

Apie eksponatą

Kertinis kampas medinis, stačiakampis. Viduryje – kryželio pavidalo išpjova. Į ją įdėtas graudulinės žvakės gabaliukas trobesiui nuo gaisro apsaugoti.

Lietuvos nacionalinio muziejaus Etninės kultūros ir antropologijos rinkinių skyriuje saugomi didžiausi šalyje rinkiniai atspindi lietuvių liaudies kultūros etnines ypatybes, valstiečių verslus, amatus, buitį. Šiuo metu kolekciją sudaro apie 80 tūkstančių eksponatų: XVIII a. pabaigos – XX a. pirmos pusės valstiečių tradicinės kultūros objektai, medinės šventųjų skulptūros, memorialinių paminklų viršūnės, namų apyvokos daiktai, susisiekimo priemonės, baldai, darbo įrankiai, valstiečių drabužiai, namudiniai audiniai. Daiktinius rinkinius papildo ikonografinė medžiaga, piešiniai, brėžiniai, fotografijos, etnografiniai aprašai.

Seniausi eksponatai perimti iš Stepono Batoro universiteto Etnografijos muziejaus ir Lietuvių mokslo draugijos. Daug jų surinkta nuo 1949 metų organizuojamose etnografinėse ekspedicijose, nemažai įsigyta iš privačių asmenų. Nuo XX a. vidurio pradėti kaupti geriausi, stipriu ryšiu su tradicija pasižymintys, kūrybiškai tradicinę ornamentiką ir koloritą interpretuojantys tautodailininkų darbai: tautiniai drabužiai, juostos, vestuviniai sodai, pintinės, gintaro, geležies dirbiniai, medžio drožiniai ir dailės kūriniai.

Etnografijos kolekcija skaidoma į teminius rinkinius ir įvairiais būdais pristatoma visuomenei – apie ją skelbiama moksliniuose tyrinėjimuose, rengiamos parodos, publikuojami katalogai, nuo 1991 metų leidžiamas muziejaus metraštis „Etnografija“.

Architektūros rinkinyje saugomi XVIII–XX a. gyvenamųjų trobesių išorės vaizdą primenantys eksponatai: kaimo ir miestelio trobesių puošmenys, konstrukcinės detalės, mažosios architektūros objektai: lesyklos, inkilai, vėjarodės.

Gyvenamųjų trobesių ir klėčių puošmenys – vėjalentės, karnizai, lėkiai, sąsparų apkalimo lentos – kaimo dailidžių, stalių darbo. Didžiausią eksponatų grupę (150 vnt.) sudaro trobesių langų antlangės, puoštos geometriniais, augaliniais, gyvūniniais motyvais kiaurapjūve drožyba, kontūriniu raižymu, reljefiniu pjaustymu. Jų gausa ir įvairovė iliustruoja langų puošimo tradiciją. Grupę papildo ir prieangio, prieklėčio puošybinės detalės. Esama ir trobesių durų, langų rėmų pavyzdžių. 

Įvairių formų, sudėtingų konstrukcijų mediniai skląsčiai durims užsklęsti ir jų medinių raktų pavyzdžiai rodo juos dirbusių amatininkų išradingumą, racionalumą. Vietinių kalvių nukaltos rankenos (klemkos) durims uždaryti ir vyriai durims, langams ar vartams varstyti papuošti stilizuotomis žalčių, paukščių galvutėmis. 

Rinkinyje esama trobesių priežiūros priemonių: lovelių dideliam drėgmės pertekliui surinkti palangėse, šiaudinių demblių ir šiaudų pynių apsaugoti nuo šalčio. Pirmojo rentinio kampo pavyzdžiai parodo liaudies tikėjimu grįstą medinių trobesių apsaugos nuo ugnies priemonę. Medinis statybų pabaigtuvių vainikas primena liaudiškas statybų tradicijas. 

Vėjarodės, lesyklėlės ir inkilai, išskobti iš medžio kamieno arba sukalti iš lentelių, sodybų ir atskirų trobesių maketai vaizdžiai atkuria sodybos, ūkinių pastatų ir gyvenamųjų namų vaizdą. Šie eksponatai į rinkinius pateko iš Stepono Batoro universiteto Etnografijos muziejaus.