Dalyviai: dr. Olga Mastianica-Stankevič, dr. Kęstutis Kilinskas, dr. Marius Ėmužis.

Parodos kuratoriai diskutuos, kodėl būtent dabar svarbu kalbėti apie Lietuvoje kovojusių moterų istorijas, kokie Lietuvoje įsigalėję stereotipai šioje parodoje yra griaunami, ką moterims reiškė ginkluota ir neginkluota kova, parama ir pagalba, aktyvus ir mažiau matomas pasipriešinimas.

Kviečiame į atvirą diskusiją apie aplinkosaugą, kurioje kalbėsimės apie mažus kasdienius žingsnius ir radikalius pokyčius, galinčius sumažinti poveikį aplinkai, apie elgesio ir mąstymo pokyčius, galinčius padėti visuomenei spręsti ekologinės krizės iššūkius, apie tvaresnius verslus ir jų įtaką žalesnei iš šveresnei ateičiai, apie švietimo ir kultūros iniciatyvas, prisidedančias prie aplinkosauginio elgesio palaikymo. Kviečiame klausytojas ir klausytojus pasidalinti ir savo iniciatyvomis!

Jurgita Puodžiūnienė jau beveik penkerius metus vadovauja „Green Genius“ vystomų saulės elektrinių ir nutolusių parkų statyboms Lietuvoje, Lenkijoje, Ispanijoje, Italijoje ir Rumunijoje. Jos komandoje beveik vieni vyrai – inžinieriai, programuotojai, statybų vadovai ir projektų vadovai. Jurgitos, kaip ir „Green Genius“, tikslas yra kovoti su klimato kaita ir užtikrinti Lietuvos bei Europos energetinę nepriklausomybę.

Dr. Jekaterina Lavrinec (Vilnius TECH / Miesto žaidimų ir tyrimų laboratorija „Laimikis.lt“) – miesto tyrėja, viena iš radijo laidos „Žmogus ir miestas“ (Homo cultus) autorių. Jos taikomųjų tyrimų objektas – miesto erdvių vartotojų patyrimas, fizinis ir emocinis ryšys tarp miesto aplinkos ir žmogaus.

„Kokį protesto kūdikį mes užauginsime – laisvės ar agresijos simbolį? Pasirinkimui turime vis mažiau laiko“, – klausia menininkė Agnietė Lisičkinaitė. Apie savo projektą ji pasakoja: „Hands up (liet. aukštyn rankas) yra daugiasluoksnio turinio fizinė kūno pozicija, atsikartojanti daugelyje skirtingų kultūrinių, socialinių ir religinių kontekstų. Kontekstas, kurį pasirinkau aš – protesto kultūra. Lietuvoje protestas pirmiausia asocijuojasi su stipriai romantizuotu Sąjūdžio laikotarpiu, tačiau pastarųjų pasaulio įvykių kontekste, žvelgiant iš sociologinės perspektyvos, derėtų kvestionuoti protesto kultūros kaip gėrio savaime vertinimą. Nekonstruktyvus protestas yra patogi forma anarchijai įsigalėti. Protesto kultūros inspiruotas choreografinis vyksmas kvestionuoja trapią distanciją tarp pasidavimo ir atsidavimo, susitaikymo ir pasipriešinimo, keldamas klausimą: kokį protesto kūdikį mes užauginsime – laisvės ar agresijos simbolį? Tai yra tyrimas ir, kaip ir viena tiesa, vienas atsakymas čia neegzistuoja.“

Lietuvos nacionalinio muziejaus parodų erdvėje Istorijų namuose (T. Kosciuškos g. 3, Vilnius) menininkė kurs ir pristatys specialiai parodai „kovotoJOS XIX–XX“ skirtą instaliaciją.

Jolita Vaitkutė (g. 1995) – jaunosios kartos kūrėja, dėmesio susilaukusi dar paauglystėje, pradėjusi daryti popkultūros personažų ir politikų portretus iš maisto. Ilgainiui jos kūrybos laukas plėtėsi apimdamas vis daugiau objektų ir skirtingų technikų. Dabar menininkė daugiausia kuria instaliacijas ir piešinius iš pačių įvairiausių daiktų bei medžiagų, o žaidimas maisto produktais užima tik nedidelę jos kūrybos dalį. Asmeninėje parodoje „#foodporn“ autorė tyrinėjo nuogo kūno interpretaciją socialinėse medijose, jos kūrinius pastaraisiais metais papildė audio darbai.

Atidarymas 2022 m. liepos 29 d. 19:30 val., instaliaciją nemokamai apžiūrėti bus galima iki gruodžio 4 d.

Dalyviai: dr. Olga Mastianica-Stankevič, dr. Kęstutis Kilinskas, dr. Marius Ėmužis ir karo psichologė, geštalto psichoterapeutė Karolina Puzinaitė.

Kiekviena parodos „kovotoJOS XIX–XX“ istorija susijusi su tam tikrais išgyvenimais, patirta baime, skriauda ar netektimi. Tokius sukrėtimus patyrė ir daugybė kitų žmonių, atsidūrusių karo epicentre ar šalia jo, taip pat patyrusių represijas – tai kone visa visuomenė, patyrusi kolektyvinę traumą. Diskusijoje bus aptariama, su kokiais išgyvenimais susidūrė XIX–XX a. Lietuvos kovotojai, kaip tai veikė ar keitė visuomenę ir kaip tokiose situacijose gali pagelbėti karo psichologai.

Dėmesio: renginys neįvvyks

Kviečiame kalbėtis apie tai, kokios kūrėjos ir jų meninės iniciatyvos kovoja už tai, kad Lietuvos ir pasaulio visuomenė ne tik atkreiptų dėmesį į ekologiją, bet ir aktyviai dalyvautų ieškant ir kuriant tvaresnes gyvenimo ir sugyvenimo formas.

Dalyviai: Lietuvos nacionalinio muziejaus direktoriaus pavaduotoja, kultūros projektų prodiuserė Asta Ivanauskienė, Istorijų namų vadovė, šiuolaikinio meno kuratorė Justė Kostikovaitė, dainininkė, muzikos kūrėja, aktorė ir laidų vedėja Jurga Šeduikytė, kuratorius Valentinas Klimašauskas.

Asta Ivanauskienė – unikalaus kultūros ir meno projekto „Nemuno7“ vadovė. Vienas iš žemkasės „Nemuno7“ tikslų – ne tik išsaugoti istorinį paveldą, bet ir suteikti jam naują, aktualų vaidmenį šiuolaikybėje. Ekologinio sąmoningumo principas buvo taikomas ne tik transformuojant žemkasę, bet ir kviečiant bendradarbiauti tvarumą aktualizuojančius kūrėjus.

Valentinas Klimašauskas yra šiuolaikinio meno kuratorius ir rašytojas. 2021 m. kartu su João Laia kuravo 14-ąją Baltijos šiuolaikinio meno trienalę ŠMC „Nesibaigiančios kovos“. 2019 m. kartu su Inga Lāce kuravo Latvijos nacionalinį paviljoną Venecijos bienalėje. 2018 m. Six Chairs Books išleido jo romaną „Daugiakampis“.

Kviečiame pasitelkiant popierių ir drobę mokytis vaizdinės kalbos kuriant estetinę Morzės abėcėlės interpretaciją. Menininkė, apie ją įkvėpusią Morzės abėcėlę, sako: „kai 1840 metais sukurta Morzės abėcėlė įgalino siųsti pranešimus garsu, šviesa bei simboliais, abėcėlė tapo nepakeičiama komunikacijos dalimi I-ojo, II-ojo Pasaulinio karų, Vietnamo ir Korėjos karo metais. Labai dažnai būtent moterys buvo mokomos iššifruoti žinutes, kurios padėjo kurti šiuolaikines kompiuterines programas. Mane ypatingai domina tradicinių simbolių reikšmės ir kaip jos santykiauja su šiuolaikinėmis technologijomis ir mokslu“. Simbolis Eglės Jauncems kūrybinėse dirbtuvėse taps ne tik užkoduota žinute, bet ir estetine rašto forma. Dirbtuvių dalyviai galės savo rankomis susikurti meno kūrinį ir pasiųsti savo žinią.

Kūrybinės dirbtuvės skirtos pavieniams asmenims ir šeimoms su vaikais nuo 7 metų.

Lietuvoje gimusi menininkė Eglė Jauncems (1984 m.) gyvena ir kuria Londone. Prieš pradėdama sinologijos bakalauro studijas Vilniaus universitete, ji buvo aktyviai įsitraukusi į alternatyviosios muzikos veiklą Vilniuje. 4 metus praleidusi Tolimuosiuose Rytuose, Eglė sugrįžo į Europą, ir 2013 m. baigė antrąsias bakalauro studijas Chelsea menų koledže, vėliau baigė tapybos magistro studijas Londono Karališkajame menų koledže. Menininkės kūriniai buvo eksponuojami personalinėse ir grupinėse parodose, tokiose kaip „Dausuva“ Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje „Cybernetic Meadow“ Averard viešbutyje Londone, „Khobz“ Marakešo bienalėje ir kt. 2015 m. Eglei Jauncems buvo suteikta prestižinė Deivido Hoknio vardo meno fondo stipendija.

Dalyviai: dr. Olga Mastianica-Stankevič, dr. Kęstutis Kilinskas ir mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė.

Dauguma publikacijų apie karą ir madą nagrinėja Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus. Pasaulinė grožinės literatūros leidykla „Bloomsbury Publishing“ 2005 m. išleido knygą „Wearing Propaganda: Textiles on the Home Front in Japan, Britain, and the United States, 1931–1945“ („Nešioti propagandą: tekstilė namų fronte Japonijoje, Didžiojoje Britanijoje ir JAV 1931–1945 m.“), kurioje tyrinėjamas karo poveikis mados pramonei, pasakojama, kaip aprangos detalės gali tapti propaganda, koks audinių vaidmuo karo metu.

Diskusijos „Karas ir mada“ dalyviai kalbėsis apie tyrimus karo ir mados santykio tema ir apie uniformos vaidmenį asmeniniame ir socialiniame gyvenime.

Deimantė Bulbenkaitė – mados žurnalistė, 2007 m. įkūrusi pirmąjį lietuvišką mados tinklaraštį „Spintos guru“ ir daugiau nei dešimtmetį rašanti daugeliui lietuviškų mados bei gyvenimo būdo leidinių. Deimantė taip pat skaito viešas paskaitas apie mados istoriją ir šiandienes aktualijas, veda laidas apie madą ir šiuolaikinį meną radijo stotyje „Radio Vilnius“. Šiuo metu studijuoja semiotiką Vilniaus universitete.

Kviečiame į diskusiją su menininku iš Olandijos dr. Danieliu Ploegeriu, kuris pasakos apie savo meninę praktiką, susijusią su karo technologijų tyrimais, ir apie savo patirtį dirbant su YPJ (Moterų savisaugos dalinių) atstovėmis, nagrinės moterų pasipriešinimo kultūrą šiandienos Sirijoje ir Irake. Pokalbį moderuos lydimųjų renginių programos kuratorė Justė Kostikovaitė.

Dr. Danielis Ploegeris yra menininkas ir mokslininkas, tyrinėjantis žmogaus kūno, technologijų, karo technologijų ir seksualumo santykius. 2021 m. Venecijos architektūros bienalėje Kuveito paviljonui sukūrė darbą „Space War Monument“, 2022 m. balandžio–gegužės mėnesiais dėstė Sirijoje, Rojavos universitete, kur iš arčiau susipažino su Rojavos revoliucija, kuri remiasi savivalda, feminizmo ir kolektyvinio darbo bei ekologijos idėjomis.