XVI–XVIII a. Kauno miesto amatininkų cechų spaudai Lietuvos nacionalinio muziejaus sfragistikos rinkinyje

Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkiniuose saugomi XVI–XVIII a. Kauno amatininkų cechų spaudai – vienetiniai auksakalių darbo kūriniai, bylojantys apie mieste klestėjusius amatus.

Daugiau kaip prieš šimtmetį Vokietijos 10-osios armijos Vilniuje 1918 m. išleistame leidinyje apie Lietuvą buvo paskelbtos šešių Kauno miesto amatininkų cechų XVI–XVIII a. spaudų, kurie buvo saugomi Vilniaus muziejaus rinkiniuose, iliustracijos. Piešinių autorius kruopščiai perpiešė spaudus, kuriuose perteikiama vertinga ikonografinė informacija, leidžianti geriau pažinti Kaune gyvavusius amatus, amatininkų cechų gamybos įrankius.

Vilniaus senienų muziejus, įkurtas 1855 m. grafo Eustachijaus Tiškevičiaus, gyvavo neilgai. Po dešimtmečio jis buvo uždarytas, o didžioji dalis reikšmingiausių ir politiškai nepriimtinų carinei valdžiai eksponatų išvežta į Rusiją. Nuo 1867 m. iki pat likvidavimo 1915 m. muziejus buvo Vilniaus viešosios bibliotekos padalinys. Šiuo laikotarpiu muziejuje buvo kaupiami eksponatai, pirmiausia atspindintys „reikalingą“ krašto istoriją, propaguojantys imperinę ideologiją. Tad mūsų aptariamieji spaudai sudarė tik nedidelę vertingiausių ir išskirtinių muziejaus eksponatų dalį.

Nors tikslių duomenų, kada Kauno miesto amatininkų cechų spaudai pateko į muziejų, neturime, tikėtina, kad šie spaudai, kaip ir didesnė dalis naujai kaupiamų eksponatų, į muziejų pateko po 1867 metų. Senienų muziejaus prie Vilniaus viešosios bibliotekos sfragistikos rinkinys aprašytas muziejaus sfragistikos eksponatų inventorinėje knygoje, kurios rankraštis saugomas Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje. Šiame rankraštyje randame aprašytus ir Kauno amatininkų cechų spaudus. Šie spaudai išvardyti ir 1879 m. išleistame muziejaus kataloge (paskelbta 215 spaudų). Kataloge jiems suteikta eksponatų inventorinėje knygoje buvusi numeracija. 1885 m. publikuotas antrasis, papildytas muziejaus katalogas, į kurį įtraukti 267 sfragistikos rinkinio eksponatai. Kataloge suregistruoti ir tie patys Kauno miesto cechų spaudai, jiems suteikta nauja numeracija.

Visi spaudai pagaminti iš vario lydinio – žalvario. Vienintelio kalvių cecho spaudo gamybai panaudotas metalas – varis. Pažymėtina, kad net penki spaudai turi išsaugotas puošnias tekintas rankenas, vienas spaudas su nedidele dailia metaline rankena, du spaudai yra be rankenų. Vyrauja apvali spaudų forma, vienintelis ovalus spaudas priklausė stiklių cechui. Spaudų legendose randame Kauno miesto pavadinimo vokiečių ir lotynų kalbomis variantus.

Šie reti eksponatai pokario metais papildė Istorijos ir etnografijos muziejaus (įkurtas 1952 m., dabar Lietuvos nacionalinis muziejus) sfragistikos kolekciją ir kartu su kitais iš Vilniaus senienų muziejaus perimtais spaudais sudaro vertingiausią sfragistikos rinkinio dalį. Vienas spaudas į Lietuvos nacionalinį muziejų nebuvo perduotas. Muziejuje saugomas tik raudonos spalvos lake tuo spaudu padarytas antspaudas.

Parodą parengė Vytautas Aleksiejūnas. Eksponatus fotografavo Lietuvos nacionalinio muziejaus fotografas Kęstutis Stoškus.

balandžio 24, 2020