Paroda „Vasario 16-osios Akto signatarai – Palangos progimnazijos auklėtiniai“

Vasario 7 d. Jono Šliūpo memorialinėje sodyboje atidaryta paroda „Vasario 16-osios Akto signatarai – Palangos progimnazijos auklėtiniai“.

Po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo Palanga atiteko Rusijai ir 1819 m. buvo prijungta prie Kuršo gubernijos, kurioje carinis režimas buvo švelnesnis negu Vilniaus bei Kauno gubernijose. 1886 m. grafas Juozapas Tiškevičius čia savo lėšomis įsteigė progimnaziją valdiškos mokyklos teisėmis ir buvo jos globėjas. Palangos progimnazija priklausė Rusijos liaudies švietimo ministerijos Rygos mokslo apygardai. Savo programa ir mokslo tvarka buvo klasikinė ir ją baigusiems teikė visas klasikinės progimnazijos teises. Iš kitų mokyklų išsiskyrė tuo, kad nebuvo amžiaus cenzo – įstodavo devynmečiai ir perkopę dvidešimt metų jaunuoliai.

Palangos progimnazijoje mokėsi nuo 100 iki 150 mokinių, daugiausia lietuvių. Rusiška mokykla lietuviško kaimo vaikui buvo, S. Kairio žodžiais tariant, „savotiškas tiltas per Rubikoną“, kurį privalėjo pereiti siekdamas geresnio gyvenimo. Šioje progimnazijoje mokėsi ir keturi būsimieji Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai: Steponas Kairys, Antanas Smetona, Jurgis Šaulys ir Kazimieras Steponas Šaulys.

Kazimieras Steponas Šaulys, penkiolikmetis nuo Švėkšnos, iš Stemplių kaimo, mokslus Palangoje pradėjo 1887-aisiais, po metų atvyko devynmetis Jurgis Šaulys, taip pat nuo Švėkšnos, iš Balsėnų kaimo, dar po metų – dešimtmetis Steponas Kairys nuo Anykščių, iš Užunvėžių kaimo, 1892 m. atvažiavo Antanas Smetona, aštuoniolikmetis nuo Taujėnų, iš Užulėnio kaimo. Antanas Smetona įstojo į trečią progimnazijos klasę, jau nesusitiko su Kazimieru Steponu Šauliu, bet jam teko bendrauti su Steponu Kairiu ir Jurgiu Šauliu.

Apie mokslo metus Palangos progimnazijoje S. Kairys prisiminė: „Mūsų pedagogai nerodė ypatingo pasinešimo laimėti mūsų sielas rusų ir Rusijos reikalui. Per pamokas dėstė tik tai, kas buvo programoje ir vadovėliuose. […] Kritiškais mokiniui momentais […] daugumas progimnazijos pedagogų buvo pakankamai žmoniški, kad neskubėtų nukirpti mūsų likimo siūlo.“ Apie tautišką veiklą S. Kairys neužsimena. J. Šaulys, prisimindamas dienas Palangos progimnazijoje, rašo: „Ketvirtoje klasėje būnant, kvėdarniškis Liatukas (vėliau buvęs Lietuvos kariuomenės generolas), matyt, jau susipratęs lietuvis, suorganizavo būrelį mokinių (daugiau kaip 10) […]. Būrelio nariai savo tarpe jau kalbėdavomės lietuviškai.“ Iš Tilžės kontrabandos keliu gaudavo laikraščius Vienybę lietuvninkų ir Apžvalgą. J. Šaulys baigiamojoje klasėje paskelbė pirmąjį savo straipsnį – JAV lietuvių savaitraštyje Vienybė lietuvninkų aprašė mokinių gyvenimą.

Baigę Palangos progimnaziją dauguma lietuvių stodavo į kunigų seminariją. Iš būsimųjų signatarų ketvertuko šį kelią buvo pasirinkę trys, bet dvasininku tapo tik Kazimieras Steponas Šaulys. S. Kairys baigė Peterburgo technologijos institutą, A. Smetona – Peterburgo imperatoriškojo universiteto Teisės fakultetą, J. Šaulys, 1899 m. už lietuvišką veiklą pašalintas iš Vilniaus kunigų seminarijos, 1903 m. įstojo į Berno universitetą, baigė ekonomikos mokslus, įgijo filosofijos mokslų daktaro laipsnį. Studentus S. Kairį ir A. Smetoną siejo veikla tautinėse organizacijose Peterburge. Po studijų S. Kairys, A. Smetona, J. Šaulys grįžo į Lietuvą, įsikūrė Vilniuje. K. S. Šaulys dvasininko darbą pradėjo Panevėžyje. Palangos progimnazijos bendramoksliai buvo aktyvūs tautinės savimonės žadintojai. Dalyvavo Didžiajame Vilniaus Seime 1905 m., Lietuvių konferencijoje Vilniuje 1917 m., buvo išrinkti į Lietuvos Tarybą. 1918 m. vasario 16 d. pasirašė Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo Aktą.

vasario 7, 2018 | Jono Šliūpo memorialinė sodyba, Palanga