Paroda apie tradicinius lietuvių muzikos instrumentus jau Šalčininkuose

Vasario 16 d. Šalčininkų kultūros centre Lietuvos nacionalinis muziejus pristato kilnojamąją parodą „Lietuvių tradiciniai muzikos instrumentai“. Parodoje pristatomi pučiamieji, styginiai, mušamieji, saviskambiai ir dumpliniai liaudies muzikos instrumentai – nuo paprasčiausių, kokius galėjo pasidaryti vaikai ir piemenys, iki sudėtingų, kokius darė įgudę meistrai.

Pati didžiausia ir, pasak tyrinėtojų, archajiškiausia yra pučiamųjų lietuvių liaudies muzikos instrumentų grupė. Tokia ji yra ir Lietuvos nacionalinio muziejaus muzikos instrumentų rinkinyje, kuriame saugomi 159 pučiamieji instrumentai iš Biržų, Ignalinos, Marijampolės, Rokiškio, Švenčionių ir Ukmergės rajonų. Parodoje eksponuojami Šiaurės rytų Aukštaitijoje paplitę ragai, jų komplektai, daudytės, įvairių formų ir konstrukcijų mediniai, rago ir žievės trimitai, ožragiai, iš pietrytinio Lietuvos pakraščio atkeliavę dūdmaišiai; taip pat – lamzdeliai, švilpos, birbynės, švilpynės, molinukai, viliokliai, ubikai, kurie iš pradžių naudoti ganant gyvulius, medžiojant ar atliekant šventines apeigas, o vėliau tapo muzikos instrumentais.

Styginius muzikos instrumentus, kurių rinkinyje yra 48, pristato lietuvių nacionalinės kultūros simboliu laikomų kanklių įvairovė nuo seniausių skobtinių penkiastygių iki daugiastygių, darytų Biržų, Jurbarko, Kelmės, Mažeikių, Panevėžio ir Šiaulių apskrityse. Eksponuojama meistro Petro Lukošiaus basetlė iš Telšių rajono, apie 1920 metus vien tik peiliuku išdrožtas Jono Meilūno smuikas, 1925 metais Juozo Vepšto ir Jono Masaičio Veliuonos apylinkėse daryti smuikai, Dzūkijos meistro ir muzikanto Jono Petrausko bei Rytų Lietuvos meistrų cimbolai, citros iš Jurbarko, Kelmės ir Plungės rajonų. Yra ir šiuolaikinių meistrų rekonstruoti kanklės-arfa, psaltėrius, pūslinė, ryla.

Mušamieji muzikos instrumentai – dvipusis būgnas, vienpusis kelmas ir mažasis būgnelis. Šių ir ypač saviskambių instrumentų – kleketo, terkšlės, barškalų, žvangulių – paskirtis dažnai būdavo ne vien muzikinė. Tai žinios ar kvietimo į sueigas perdavimo priemonės, advento, Užgavėnių, Velykų, vestuvių, piemenų apeigų atributai ir ganymo įrankiai.

XIX amžiaus pabaigoje į Lietuvą atkeliavę dumpliniai muzikos instrumentai greitai paplito visame krašte. Pirmiausia – vokiškos ir austriškos vienaeilės ir dvieilės armonikos, lūpinės armonikėlės, Peterburgo armonikos; XX amžiaus 3 dešimtmetyje paplitusios koncertinos ir bandonijos. Po Antrojo pasaulinio karo ir vietiniai meistrai išmoko daryti rusiškas dvieiles armonikas, kurios tapo neatsiejama vakaronių, švenčių, pasilinksminimų dalimi ir pakeitė senesnius muzikos instrumentus.

Paroda supažindina su kaimo kapelose naudotais instrumentais: žemaitiška kapela rodoma su bandonija ar koncertina, aukštaitiška – su Peterburgo armonika, dzūkiška ar suvalkietiška – su dvieile armonika.

Pietryčių kraštas Lietuvai dovanojo iškilių muzikantų ir tradicinių muzikos instrumentų meistrų. Čia plevenanti gyvenusių ir Lietuvą kūrusių žmonių aura nenugrims į istorijos gelmes, bet taps krašto pasididžiavimu ir sektinais gyvenimo pavyzdžiais.

Ši paroda skiriama Lietuvos valstybės atkūrimo dienai. Tikimasi, kad ji prisidės prie instrumentinio muzikavimo tradicijų gaivinimo ir saugojimo, paskatins meistrus daryti senuosius instrumentus, o folkloro ansamblius, tradicinės ir šiuolaikinės muzikos atlikėjus – jais groti.

Paroda Šalčininkų kultūros centre veiks iki 2020 metų kovo 16 dienos.

vasario 16, 2020 - kovo 16, 2020 | Šalčininkų kultūros centras