Netikėtas archeologų atradimas ir kruopštus restauratoriaus darbas išsaugojo vienintelį sukilėlio veido atvaizdą

Šalyje paskelbus karantiną, Lietuvos nacionalinis muziejus šį laiką išnaudoja nuotoliniam bendravimui su lankytojais. Šią savaitę muziejus pristato naują savo erdvę – Buvusią areštinę, kurioje praėjusių metų pabaigoje buvo atidaryta paroda „Pažadinti: Gedimino kalne rastų sukilėlių istorija“.

Kai prieš dvejus metus ant Gedimino kalno Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologai aptiko 20 sukilėlių palaikus, vienas dalykas juos ypač nustebino – kalkėse, kurios buvo naudotos tam, kad paslėpti kūnai greičiau suirtų, buvo išlikęs vieno iš sukilėlių – Eduardo Čaplinskio – veido atspaudas.

Kaip teigia tyrimuose dalyvavęs muziejaus archeologas Gytis Grižas, radinys nustebino. Tai buvo vienintelis toks atvejis. Kalkėse aiškiai matėsi sukilėlio veide prieš mirtį įspausti bruožai: užmerkta akis, nuo užmestos plytos išlinkusi nosis…

Darbo išsaugoti veido įspaudą gipsinėje išliejoje ėmėsi muziejaus restauratorius Jonas Petuchovas. Kaip pats sako, teko nemažai bendrauti su kitų sričių mokslininkais, siekiant išsiaiškinti, kaip išsaugoti šį neįtikėtiną radinį.

Sukilėlio veide matoma kančia verčia susimąstyti: kiek daug žmogus gali iškęsti, patirdamas begalinį skausmą. Eduardas Čaplinskis buvo pakartas dėl pasikėsinimo į Vilniaus gubernijos bajorų vadovo Aleksandro Domeikos gyvybę.

Egzekucijos dieną jį į Lukiškių aikštę atvežė vežime. Jis buvo silpnas, vos gyvas. Generalgubernatoriaus Michailo Muravjovo paliepimu egzekucija sukilėliui turėjo būti įvykdyta kuo skubiau – kad susirinkę stebėtojai matytų, jog nepaklususį korė dar gyvą. M. Muravjovas įsakė sukilėlį pakarti už smakro, kad jis labiau kankintųsi ir kuo ilgiau merdėtų, tokiu būdu iš žmogaus atimant visas jėgas, kurių neatėmė kankinimai, naudoti tardymų metu.

Atlikę antropologinius ir teismo medicinos tyrimus mokslininkai nustatė, kad E. Čaplinskis mirė būdamas 18–24 metų.

Istorikų teigimu, gali būti, kad E. Čaplinskis nebuvo įamžintas nė vienoje to meto nuotraukoje, nes iki šiol tokios nepavyko rasti.

„Tas sukilėlio žvilgsnis iš XIX amžiaus… Jis turėjo būti užmirštas, o šiandien galime jį pamatyti“, – sako archeologas G. Grižas. Šiandien ši gipsinė veido išlieja eksponuojama parodoje „Pažadinti: Gedimino kalne rastų sukilėlių istorija“, kaip ji atrodo, galima pamatyti ir 360 laipsnių panoraminėje nuotraukoje.

Gipsinėje išliejoje išsaugotas sukilėlio E. Čaplinskio veidas – tai vienintelis žinomas šio asmens veido atvaizdas.

balandžio 9, 2020