Muziejus pristato kilnojamąją parodą „Žemaičio gyvenimas“

Rugsėjo 19 d. Raseinių krašto istorijos muziejuje atidaroma paroda „Žemaičio gyvenimas“. Per daugiau nei šimtą unikalių Lietuvos nacionalinio muziejaus eksponatų lankytojams pristatomas vieno šalies regiono žmonių gyvenimas. Jį parodoje atspindi istorinės nuotraukos, medžio raižiniai, dievdirbių drožtos skulptūros, tautiniai rūbai ir jų elementai.

„Bendradarbiaudami su Raseinių krašto istorijos muziejumi ir atsižvelgdami į tai, kokių eksponatų šis muziejus stokoja, parodoje pristatome išskirtines Lietuvos nacionalinio muziejaus vertybes iš Žemaitijos regiono. Atrinkome tai, kas galėtų dominti pačius raseiniškius – Raseinių krašto žmonių padarytus ir naudotus daiktus, saugomus mūsų muziejaus rinkiniuose“, – sako parodai eksponatus atrinkusi Lietuvos nacionalinio muziejaus etnografė Elvyda Lazauskaitė.

Parodoje eksponuojamos medinės skulptūros parodo, kurie šventieji žemaičių garbinti labiausiai – tai šv. Petras, šv. Izidorius, šv. Florijonas, Švč. Mergelė Marija.

„Žemaitija išsiskiria kryždirbystės paminklų gausa. Paroda būtų neišsami, jei neparodytume Žemaitijos krašto dievdirbių skulptūrų. Drožyba, ko gero, buvo beveik kiekvieno žemaičio mėgstamas užsiėmimas. Vienas unikaliausių su kryždirbystės tema susijusių ir parodoje pristatomų eksponatų – poeto Jono Mačiulio-Maironio, gimusio Raseinių rajone, drožinėtas pastatomas kryželis“, – teigia muziejininkė.

Kryždirbystės temą parodoje išplėtoja unikalios istorinės Adomo Varno fotografijos. Šiame krašte sukurti ir iš čia į aplinkinius rajonus paplitę puošnūs sauliniai kryžiai pasakoja, kokia svarbi raseiniškių pasaulėžiūroje buvo saulė. 1921 metais atostogaudamas Raseinių apylinkėse dailininkas A. Varnas juos pastebėjo ir nufotografavo, kad išgelbėtų nuo sunykimo.

Eksponuojami žemaičių moterų tautiniai kostiumai parodo šventinio žemaičių rūbo išskirtinumą – ryškumą, spalvingumą, raudonos spalvos dominavimą. Pristatomos ir svarbios aprangos detalės – autentiškos XIX a. antros pusės ir XX a. pradžios juostos.

Neįprastu parodos eksponatu tapo raseiniškės moters austa juosta. Visiems žinoma, jog tautinės juostos puoštos ornamentais, o ši išsiskiria tuo, kad ji ne tik raštuota, bet joje ir įausti žodžiai: „PRASZOM PAZIURIET./ONA/.“ Į ką XX amžiaus pradžioje kvietė pažiūrėti Ona iš Kalnujų kaimo, dabar galima tik nuspėti: gal į savo audinius, kurie laikyti moters turtu, pasididžiavimu?

„Bandydami originaliau atskleisti kasdienį žemaičio gyvenimą, panaudojome vietinio gyventojo sukurtą medinę malūno kompoziciją. Ant malūno sparnų įsitaisiusios judančios figūros atlieka įvairius kasdienius ūkinius darbus, taip primindamos raseiniškiams domėtis krašto praeitimi, tradicijomis“, – parodą pristato E. Lazauskaitė.

„Žemaičio gyvenimas“ – tai paskutinė, penktoji, kilnojamoji paroda, kurią šiais metais rengia Lietuvos nacionalinis muziejus. Parodą Raseinių krašto istorijos muziejuje galima aplankyti iki lapkričio 16 d. Ją papildys edukaciniai užsiėmimai.

rugsėjo 18, 2019 - lapkričio 16, 2019 | Raseinių krašto istorijos muziejus