Ignalinoje – lietuvių tradicinių muzikos instrumentų paroda

Liepos 4 dieną 16 val. Ignalinos krašto muziejuje atidaroma Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda „Lietuvių tradiciniai muzikos instrumentai“.

Parodoje pristatomi įvairūs liaudies muzikos instrumentai – pučiamieji, styginiai, mušamieji, saviskambiai ir dumpliniai; nuo paprasčiausių, kokius galėjo pasidaryti vaikai ir piemenys, iki sudėtingų, kokius darė įgudę meistrai.

Pati didžiausia ir, pasak tyrinėtojų, archajiškiausia yra pučiamųjų lietuvių liaudies muzikos instrumentų grupė. Parodoje eksponuojami šiaurės rytų Aukštaitijoje paplitę ragai, jų komplektai, daudytės, įvairių formų ir konstrukcijų mediniai, rago ir žievės trimitai, ožragiai, iš rytinio Lietuvos pakraščio atkeliavę dūdmaišiai; taip pat – lamzdeliai, švilpos, birbynės, švilpynės, molinukai, viliokliai, ubikai, kurie iš pradžių naudoti ganant gyvulius, medžiojant ar atliekant šventines apeigas, o vėliau tapo muzikos instrumentais.

Styginius muzikos instrumentus parodoje reprezentuoja lietuvių nacionalinės kultūros simboliu laikomų kanklių įvairovė – nuo seniausių skobtinių penkiastygių iki daugiastygių, darytų Biržų, Jurbarko, Kelmės, Mažeikių, Panevėžio ir Šiaulių apskrityse. Eksponuojama meistro Petro Lukošiaus basetlė iš Telšių rajono, apie 1920 metus Jono Meilūno vien tik peiliuku išdrožtas smuikas, 1925 metais Juozo Vepšto ir Jono Masaičio Veliuonos apylinkėse daryti smuikai, Dzūkijos meistro ir muzikanto Jono Petrausko bei rytų Lietuvos meistrų cimbolai, citros iš Jurbarko, Kelmės ir Plungės rajonų. Yra ir šiuolaikinių meistrų rekonstruoti kanklės-arfa, psaltėrius, pūslinė, ryla.

Mušamiesiems muzikos instrumentams parodoje atstovauja dvipusis būgnas, vienpusis kelmas ir mažasis būgnelis. Šių ir ypač saviskambių instrumentų – kleketo, terkšlės, barškalų, žvangulių – paskirtis dažnai būdavo ne vien muzikinė. Tai žinios ar kvietimo į sueigas perdavimo priemonės, advento, Užgavėnių, Velykų, vestuvių, piemenų apeigų atributai ir ganymo įrankiai.

XIX amžiaus pabaigoje į Lietuvą atkeliavę dumpliniai muzikos instrumentai greitai paplito visame krašte. Pirmiausia – vokiškos ir austriškos vienaeilės ir dvieilės armonikos, lūpinės armonikėlės, Peterburgo armonikos; XX amžiaus 3 dešimtmetyje paplitusios koncertinos ir bandonijos. Po Antrojo pasaulinio karo ir vietiniai meistrai išmoko daryti rusiškas dvieiles armonikas, kurios tapo neatsiejama vakaronių, švenčių, pasilinksminimų dalimi ir pakeitė senesnius muzikos instrumentus. Paroda supažindina su kaimo kapelose naudotais instrumentais: žemaitiška kapela rodoma su bandonija ar koncertina, aukštaitiška – su Peterburgo armonika, dzūkiška ar suvalkietiška – su dvieile armonika.

Paroda Ignalinoje kartu ir simbolinė. Tikimasi, kad ji šiame regione prisidės prie instrumentinio muzikavimo tradicijų gaivinimo ir saugojimo, paskatins meistrus daryti senuosius instrumentus, o folkloro ansamblius, tradicinės ir šiuolaikinės muzikos atlikėjus – jais groti.

Ignalinos kraštas Lietuvai dovanojo daug iškilių muzikantų, tradicinių muzikos instrumentų meistrų: Juozą Kirką, Joną Lechovicką, Kazį Šuminą, Giliorą Berdikšlį, Fortūnatą Ivanauską, Vilhelmą Kanišauską, Zofiją Musteikienę, Joną Žemaitį.

Parodoje pristatomi eksponatai – tai Lietuvos nacionalinio muziejaus muzikos instrumentų rinkinio dalis.

Paroda „Lietuvių tradiciniai muzikos instrumentai“ veiks iki 2019 metų rugpjūčio 20 dienos.

liepos 4, 2019 - rugpjūčio 20, 2019 | Ignalinos krašto muziejus