Filokartija

Lietuvos himnas

Išleido Onos Vitkauskytės knygynas. Kaunas, apie 1906 m. Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“

Kur bėga Šešupė, kur Nemunas teka...

Išleido Onos Vitkauskytės knygynas. Kaunas, apie 1906 m. Maironio eilės

Gražu į gamtą mums žiūrėti! ... (Juozas Margalis)

Išleido Edmundo Navickio spaustuvė. Sankt Peterburgas, apie 1904 m. Kunigo, poeto Juozo Šnapščio eilės

Oi mirga padangių mėlynėj žvaigždelės... (A. Žalvarnis)

Išleido Onos Vitkauskytės knygynas. Kaunas, apie 1910 m. Kunigo, poeto Jurgio Tilvyčio eilės

Joninių šventė Tilžėje 1908 metais. Dalyvauja „Birutės“ draugija ir Tauragės giedotojų draugija

Fot. A. Weiman. Leidėjas Jonas Vanagaitis ir „Birutės“ draugija. Tilžė, apie 1908 m. Ketvirtas iš kairės sėdi Jonas Vanagaitis

Vytis. Kas bus, kas nebus, bet Lietuva nepražus!

Dail. Antanas Žmuidzinavičius. Išleido Marijos Šlapelienės knygynas. Vilnius, 1918 m.

Lietuvaitė pas Rambyną. Kur tėvynė? Kur gražu? ... Panemunės Jonas)

Leidėjas Jonas Vanagaitis. Tilžė, 1908 m. Jono Vanagaičio eilės

Tegyvuoja nepriklausoma Lietuva! Kopk iš kapo Lietuva, amžius išgulėjus... (Panemunės Jonas)

Leidėjas Jonas Vanagaitis. Tilžė, 1918. Mažosios Lietuvos veikėjas Jonas Vanagaitis (1869–1946)

Vilnius. Žaliasis tiltas

Leidėjas Leizeris Arkinas. Vilnius, apie 1900 m.

Vilnius. Šv. Onos ir Bernardinų bažnyčios

Leidėjas Leizeris Arkinas. Vilnius, apie 1900 m.

Kaunas. Miesto panorama

Leidėjai I. H. Ossowskis (Kaunas) ir „Granbergs K. A.“ leidykla (Stokholmas), apie 1900 m.

Kaunas. Geležinkelio stotis

Leidėjai I. H. Ossowskis (Kaunas) ir „Granbergs K. A.“ leidykla (Stokholmas), apie 1900 m.

Druskininkai. Miesto estrada

Leidėjai A. Syrkinas (Druskininkai) ir „Viktorija“ (Sedlcės), apie 1902 m.

Druskininkai. Kurhauzas ir biblioteka

Leidėjai A. Syrkinas (Druskininkai) ir „Viktorija“ (Sedlcės), apie 1902 m.

Panevėžys. Miesto panorama

Fotografas ir leidėjas Leiba Slonimskis. Panevėžys, apie 1902 m.

Panevėžys. Turgaus aikštė

Fotografas ir leidėjas Leiba Slonimskis. Panevėžys, apie 1902 m.

Šiauliai. Miesto panorama

Leidėjas Bronislavas Zatorskis. Šiauliai, apie 1902 m.

Šiauliai. Mergaičių gimnazija

Leidėjas Bronislavas Zatorskis. Šiauliai, apie 1902 m.

Palanga. Tiškevičių rūmai

Leidėja Paulina Mongirdaitė. Palanga, apie 1900 m.

Palanga. Tiškevičių rūmų parkas

Leidėja Paulina Mongirdaitė. Palanga, apie 1900 m.

Rinkinio pagrindą sudaro lituanistiniai atvirukai, išleisti nuo XIX a. pabaigos iki šių dienų. Rinkinyje taip pat saugomi kitų šalių atvirukai, atskiras grupes sudaro maldyno paveikslėliai, valstybės pašto žinybų 1924–1940 m. ir 1960–1991 m. išleisti ženkliniai atvirlaiškiai.

Lietuviškų atvirukų rinkinys formuojamas atsižvelgiant į Lietuvos istorijos tarpsnius: seniausieji, išleisti iki 1915 metų (ypač vertingą dalį sudaro pirmieji lietuvių kalba išleisti atvirukai), Pirmojo pasaulinio karo metų, nepriklausomos Lietuvos laikotarpio, pasižymintys leidėjų gausa ir tematikos įvairove, apimantys beveik visas valstybės gyvenimo sritis: nuo valstybės kūrimo ir kovų dėl valstybingumo įtvirtinimo, vėliau plačiai vaizduojant visuomeninį ir kultūrinį gyvenimą, naujas statybas, iki linksmų karikatūrų ir sveikinimo atvirukų. Nemažą rinkinio dalį sudaro sovietinio laikotarpio lietuviški atvirukai. Jų leidyba buvo sutelkta kelių stambių valstybinių leidyklų, besispecializuojančių konkrečios tematikos atvirukų leidyboje, rankose. Vyravo urbanistiniai, architektūros statinių, gamtos, istorinių vietų, dailės kūrinių reprodukcijų atvirukai, proginiai sveikinimai. Pirmaisiais atkurtos nepriklausomos valstybės metais pasirodė patriotinių atvirukų ir atvirukų su religine simbolika, o dabartinius Lietuvos vaizdų atvirukus dažnai išleidžia patys fotomenininkai.