Akimirka, pakeitusi viską: legendinis stalas mena laikus, kai karalius suraitė savo parašą ir atsisakė sosto
Šalyje paskelbus karantiną, Lietuvos nacionalinis muziejus šį laiką išnaudoja nuotoliniam bendravimui su lankytojais. Šią savaitę supažindiname su eksponatais, kuriuos rasite muziejaus padalinyje – Naujajame arsenale. Kai tik aplinkybės vėl bus tinkamos, pakviesime jus apsilankyti atnaujintose erdvėse. Na, o kol kas – mūsų eksponatų istorijos.
Paskutinis Abiejų Tautų Respublikos valdovas Stanislovas Augustas Poniatovskis karaliumi buvo išrinktas būdamas 32-ejų. Jo kandidatūrą rėmė Rusijos imperija, nes tuo metu ją valdė jo mylimoji – Rusijos imperatorė Jakaterina II.
Jaunas valdovas, tik išrinktas karaliumi, ėmėsi reformų, turėjusių modernizuoti valstybę, tačiau jo planai neatitiko kaimyninių valstybių interesų ir sukėlė vietos bajorų pasipriešinimą. Vienų istorikų jis vadinamas silpnu, o kitų – laikomas atpirkimo ožiu: dėl visų valstybės nesėkmių kaltinimai mesti būtent jam.
1795 m. Stanislovas Augustas Poniatovskis pasirašė dokumentą, kuriuo atsisakė karaliaus titulo ir sosto. Manoma, kad pasirašyti svarbų dokumentą, nulėmusį ne tik paties valdovo ateitį, bet ir visos Abiejų Tautų Respublikos likimą, jis galėjęs ant stalo, kuris šiuo metu eksponuojamas antrame Naujojo arsenalo aukšte.
Plačiau apie paskutinį Abiejų Tautų Respublikos valdovą ir išskirtinį eksponatą žiūrėkite vaizdo reportaže.
balandžio 30, 2020
Atgal