Švenčiame Lietuvių konferencijos šimtmetį

Lietuvių konferencijos, vykusios 1917 m. rugsėjo 18–22 d. Vilniuje, šimtmečiui paminėti skirta konferencija rengiama Signatarų namuose 2017 m. rugsėjo 21 d. Pradžia – 15 val.

1915–1916 metais visos Vokietijos politinės grupuotės dėl strateginės padėties siekė aneksuoti Lietuvą ir Kuršą.

1915 m. vasarą Vokietijos kariuomenei okupuojant Lietuvos teritoriją, rudenį Vilniuje ėmė burtis inteligentų grupė, kuri pasivadino Vilniaus inteligentų kuopa. Jos pagrindą sudarė Vilniuje likę Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Centro komiteto nariai, taip pat buvo priimami inteligentai, kurie rūpinosi „Lietuvos reikalais, o ne srovių atstovavimu“.  1916 m. vieną po kitos lietuviai surengė konferencijas Hagoje ir Lozanoje, dalyvavo Pavergtųjų tautų kongrese ir iškėlė Lietuvos nepriklausomybės reikalavimą.  Lietuvių paskelbtas memorandumas Vokietijai buvo nepriimtinas ir užsimezgę santykiai su Vilniaus kuopa nutrūko. Tačiau užsitęsęs karas ir įvykiai Rusijoje vertė Vokietijos vyriausybę pereiti prie vadinamosios „lietuviškosios politikos“ – sudaryti regimybę, jog atkuriamas Lietuvos valstybingumas, o būsimoms taikos deryboms turėti argumentą, pateisinantį Lietuvos atplėšimą nuo Rusijos.

1917 m. birželio 2 d. Vokietijos vyriausybė, siekdama savo planų, lietuvių aktyviajai inteligentijai pasiūlė sudaryti patikėtinių tarybą. Lietuviai pasiūlymo nepriėmė. Pavyko susitarti dėl konferencijos sušaukimo. Konferencijai parengti Vilniaus kuopa subūrė Organizacinį komitetą. Jį sudarė 23 nariai iš visos Lietuvos. Organizacinis komitetas 1917 m. rugpjūčio 1–4 d. posėdžiavo Vilniuje, Draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti nuomojamame bute. Komitetas nutarė siekti nepriklausomos demokratinės Lietuvos etnografinėse ribose, priimant vokiečių valdžios besąlygiškai primestus konvencinius ryšius, bet „nepakenkiant Lietuvos savitam plėtojimuisi“. Konferencijos kandidatais nuspręsta kviesti dorus, susipratusius, tvirtus ir inteligentiškus lietuvius, visokio luomo ir srovių, ne jaunesnius kaip 25 metų. Išimties tvarka galėjo būti siūlomi ir „tie Lietuvos piliečiai, kurie dar nemoka lietuviškai, bet iš savo darbų yra žinomi kaipo aiškūs mūsų tautos ir mūsų krašto gerovės šalininkai“. Organizacinis komitetas aptarė ir kandidatus į Krašto Tarybą.

Konferencijos pirmasis posėdis prasidėjo rugsėjo 18 d. 10 val. 15 min. Protokole įrašyta, kad dalyvavo 201 atstovas. Į konferenciją buvo pakviesta 264 delegatai iš 32 apskričių ir 2 miestų, dalyvavo 222 atstovai.

Programa

15.00–15.20 Vilniaus konferencija amžininkų akimis

Dr. Rimantas Miknys (Lietuvos istorijos institutas)

15.20–15.40 Vilniaus konferencija: lietuvių politinio pasaulio kontūrai ir tarptautinės aplinkybės

Dr. Algimantas Kasparavičius (Lietuvos istorijos institutas)

15.40–16.00 1917-ieji: Vilniaus konferencija ir valstybinis lietuvių apsisprendimas

Dr. Artūras Svarauskas (Lietuvos istorijos institutas)

16.00–16.20 Lietuvių konferencijos rengimo nepolitinė istorija

Dr. Vilma Bukaitė (Lietuvos nacionalinis muziejus)

rugsėjo 21, 2017 | Signatarų namai, Pilies g. 26