Prasideda ilgalaikiai Gedimino kalno aikštelės tvarkybos darbai

2018 m. spalio mėn. Lietuvos nacionalinis muziejus kartu su pagal jungtinę veiklą veikiančiomis įmonėmis UAB „Naresta“, UAB „Rekreacinė statyba“ ir UAB „Sivysta“, liepos – rugsėjo mėn. vykusio viešojo pirkimo konkurso laimėtojomis, pasirašė 2.431.483,80 eur vertės Gedimino kalno piliakalnio aikštelės tvarkybos darbų sutartį. Tvarkybos darbai pradedami atšilus orui, o žiemos laikotarpis buvo skirtas paruošiamiesiems darbams – ruoštas akmens brukas grindiniui, įrengta statybos darbų aikštelė.

Sutartimi rangovai įsipareigojo per 18 mėn. atlikti darbus pagal anksčiau parengtą ir ekspertuotą tvarkybos darbų projektą. Darbų teritorija apima 5406 kv. m plotą, kuris didžiąja dalimi sutampa su Aukštutinės pilies gynybinės sienos vidaus perimetru.

Aikštelės projektas – priežasčių susidaryti nuošliaužoms šalinimas

Anot ekspertų, piliakalnio aikštelės sutvarkymas yra vienas esminių darbų siekiant kompleksinio kalno sutvarkymo. Išsprendus atmosferinių kritulių surinkimo bei nuvedimo nuo aikštelės ir šlaitų problemą, ir taip stabilizavus kalno būklę, bus galima įrenginėti nuolatines šlaitų tvirtinimo sistemas.

Tyrimais pagrįsta, jog kalne besikaupiančio vandens iškrovos, kartu su vietomis (viršutinėje ir vidurinėje kalno dalyje) net trijų metrų storį siekiančiu supiltiniu gruntu yra viena svarbiausių šių šlaitų nestabilumo priežasčių.

Vanduo kalno viduje kaupiasi dėl atmosferinių kritulių infiltracijos per viršutinę piliakalnio aikštelę ir, kiek mažiau, per šlaitus. Pagal šiuo metu turimą geologinę informaciją, po aikštele esantys vandeniui pralaidūs geologiniai sluoksniai sudaro nedidelę įdubą, kurios dugne – vandeniui nelaidūs sluoksniai. Nuo žemės paviršiaus vanduo skverbiasi gilyn, kol atsimuša į įdubos dugne esančius nelaidžius sluoksnius ir pradeda kauptis tarsi dubenyje. Įdubai prisipildžius vandens, jo perteklius pasišalina iškrovomis per šlaitus.

Išsikraunantis vanduo įmirko silpnomis savybėmis pasižymintį supiltinį gruntą ir šis ima slinkti. Neatsitiktinai būtent tame pačiame aukštyje, kuriame ir yra šios įdubos kraštas, visu kalno perimetru ir pradėdavo formuotis grunto atplyšimai.

Iki bus parengtas tvarkybos darbų projektas šiai problemai išspręsti, Gedimino kalno aikštelės žaliasis plotas nuo kritulių buvo apsaugotas įrengiant laikiną stoginę, kuri leido vykdyti archeologinius tyrimus.

Kalnas taps ne toks pralaidus vandeniui

Pagrindinis projekto tikslas yra sumažinti lietaus vandens patekimą į kalno vidų visoje Aukštutinės pilies aikštelės teritorijoje. Šiam tikslui pasiekti projekto rengėjai vadovavosi dideliu kiekiu informacijos: aikštelės inžineriniais geologiniais, hidrogeologiniais, aikštelės paviršiaus laidumo vandeniui, piliakalnio deformacijų stebėjimo, kritulių intensyvumo, kartografavimo, archeologiniais tyrimais, analizėmis ir rekomendacijomis.

Vykdant projektą bus mažinamas vejų plotas, o keičiami ir naujai įrengiami lauko akmens grindiniai yra projektuojami su hidroizoliuojančiu apatiniu sluoksniu, kuris neleis kritulių vandeniui prasiskverbti į gilesnius kalno klodus.

Didelę įtaką mažinant kritulių infiltraciją turės ir lietaus nuotekų ir drenažo sistemų remontas bei išplėtimas iki tokios, kuri pajėgtų surinkti visą iškrentantį aikštelės plote kritulių kiekį.

Vykdant darbus bus formuojami ir aikštelės paviršiaus nuolydžiai, kurie leis lietaus vandeniui tekėti numatytomis kryptimis, tiesiai į tam skirtus projektuojamus latakus ir šulinius. Žemės paviršiaus įdubos ir pažemėjimai, kuriuose kaupiasi vanduo, bus naikinami, o numatyti paviršiniai latakai ypač pravers stiprių liūčių metu.

Visi planuojami reljefo pakeitimai yra neesminiai, reikalingi lietaus vandens suvaldymui, todėl įgyvendinus visus paminėtus darbus dabartinis piliakalnio aikštelės išplanavimas ir vaizdas iš principo nesikeis. Patys darbai neturės įtakos lankytojų patekimui į Gedimino pilies bokštą, todėl jis ir toliau liks atidarytas lankytojams.

kovo 15, 2019