Paroda „Gruzinų tautinis kostiumas Europos šeimoje“
Nuo gruodžio 1 d. Lietuvos nacionalinio muziejaus lankytojai turės išskirtinę galimybę susipažinti su gruzinų tautiniu kostiumu ir pertvarinio emalio meno tradicijomis.
Gruzinų tautinis kostiumas
Gruzinų tautinis kostiumas gyvai atspindi Gruzijos istoriją, gruzinų tautos vertybes ir kultūrinę įvairovę. Jo pavyzdžių nuo V–VI amžių galima rasti istoriniuose šaltiniuose, bažnytiniuose paveiksluose ir freskose bei gruzinų menininkų darbuose. Parodoje pristatoma tautinių drabužių kolekcija nuo ankstyvojo krikščioniško laikotarpio iki XXI amžiaus pradžios. Joje – originalūs viduramžių gruzinų valdovų kostiumai ir vėlesnio laikotarpio didikų apdarai.
Parodoje eksponuojama kolekcija – tai žvilgsnis į Gruzijos kultūrą ir istoriją. Kaukazo regione gruzinai buvo pirmoji tauta, pradėjusi gaminti audinius. Jų tautinis kostiumas kito kartu su šalies istorine raida. Persų užkariavimai paskatino vietinių drabužių modifikacijas persišku stiliumi. Glaudūs ryšiai su Bizantija karališkų asmenų aprangai atnešė naujų tendencijų ir stilistinių elementų. XIX amžiaus pradžioje ypač ryški buvo Europos įtaka. Paryžiaus, Londono ir Vienos trikotažo fabrikuose pasiūti drabužiai darė didelį įspūdį gruzinams, todėl jų aprangos stilius pradėjo lygiuotis į europietiškas madas. Sovietiniu XX amžiaus laikotarpiu apranga smarkiai pasikeitė, nes tautinis stilius ir daugelis kitų tradicijų laikyti atgyvenomis.
Kartu su kostiumais bus eksponuojamos Gruzijos karališkų ir kilmingų šeimų nariams priklausiusios aprangos nuotraukos. Po bolševikų aneksijos 1921 metais nemažai jos buvo konfiskuota ir perduota Tbilisio kino studijai. Brangūs kostiumai, naudoti kuriant istorinius Gruzijos filmus, šiandien saugomi Gruzijos valstybiniame teatro, muzikos, kino ir choreografijos muziejuje – Meno rūmuose.
Parodoje bus galima pamatyti, kaip keitėsi daugiau kaip tūkstantį metų gruzinų vyrų vilkima čocha – vilnonė tunika aukštu kaklu ir šoviniams skirtų kišenėlių eilėmis papuošta krūtine. Čochos ilgis, kišenėlių eilių skaičius, rankovių forma ir dizainas priklausė nuo regiono. 1991 metais atgavus nepriklausomybę daugelis gruzinų vėl ėmė vilkėti čochą kaip tautinio pasididžiavimo simbolį. Neseniai ji pristatyta ir tarptautinėje arenoje – aukštosios mados namų „Balenciaga“ ir gruzinų kilmės britų dizainerio Davido Komos kolekcijose. Šiandien gruzinų dizaineriai kuria modernias čochos versijas ne tik vyrams, bet ir moterims.
Svarbų vaidmenį išsaugant ir populiarinant gruzinų tautinį kostiumą bei intensyviai jį eksponuojant tarptautinėse parodose ir meno mugėse vaidina 2013 metais Tbilisyje Jekaterinos Javachišvili įkurti Gruzinų tautinio kostiumo namai.
Gruzijos pertvarinio emalio menas
Pertvarinio (pranc. cloisonné) emalio menas – tai sena juvelyrikos gamybos tradicija. Istoriniai šaltiniai rodo, jog ši meno rūšis atsirado II amžiuje prieš mūsų erą ir iki XV amžiaus buvo paplitusi visoje Bizantijoje ir Gruzijoje. Vėliau ši emalio gamybos technologija Gruzijoje buvo išnykusi; atgaivinta tik XX amžiaus pabaigoje.
Šiandien pertvarinio emalio gamybos technologinis procesas yra beveik toks pat, kaip ir viduramžių dirbtuvėse – prie metalo pritvirtinant auksinę ar sidabrinę vielą suformuojamos plonytės metalo pertvaros (pranc. cloisons), užpildomos išlydyto spalvoto stiklo miltais, ir kūrinys išdegamas krosnyje aukštoje temperatūroje. Emalio inkrustacijos vario, sidabro ar aukso kūriniuose išryškina brangakmenių spalvas, ikonoms ar paveikslams suteikia puošnumo.
Išskirtiniuose garsios gruzinų menininkės Sofi Etsadašvili pertvarinio emalio meno kūriniuose susipina nacionalinė tradicija ir originali menininkės kompozicija. Ryškių spalvų ir originalaus dizaino emalio dirbiniuose atgyja senoviniai gruzinų ornamentai. Šie darbai buvo eksponuojami įvairiose tarptautinėse parodose Paryžiuje, Milane, Stokholme, Hagoje; 2017 metais jie pristatyti tarptautinėje emalio meno bienalėje Vilniuje.
Kostiumai iš Gruzinų tautinio kostiumo namų ir Sofi Etsadašvili pertvarinio emalio kūriniai Naujajame arsenale veikiančioje parodoje „Gruzinų tautinis kostiumas Europos šeimoje“ bus eksponuojami iki gruodžio 3 dienos.
gruodžio 1, 2017 - gruodžio 3, 2017 | Naujasis arsenalas, Arsenalo g. 1
Kitos naujienos
-
Balandžio 23-iąją minime Lietuvos globėjo Šv. Jurgio dieną
balandžio 23, 2021
-
Tarptautinė mokslinė konferencija „Knygų žmonės: asmenybės, patirtys ir praktikos“
gegužės 6, 2021 - gegužės 7, 2021 | Kazio Varnelio namai-muziejus, Didžioji g. 26
-
Vėl vyksta ekskursijos
-
Pajamų mokesčio dalies skyrimas muziejui: kurkime atvirą muziejų kartu!
-
Gedimino pilies bokšte – intriguojanti virtuali kelionė per Vilniaus istoriją
balandžio 12, 2021 | Gedimino pilies bokštas, Arsenalo g. 5
-
Palangoje – pirmoji asmeninė Petro Repšio darbų paroda „Pasikalbėjimai su savimi“
balandžio 10, 2021 - liepos 4, 2021 | Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus, Palanga
Atgal