Išeivija

Pabaltijo universiteto (Baltic University) dėstytojai ir studentai prieš universiteto uždarymą. Fot. Vytautas Augustinas. Pinebergas, Vokietija, 1949 m.

1946 m. sausio 8–9 d. Hamburge, gavus britų okupacinės zonos leidimą, įvyko universiteto steigiamoji konferencija, kurios metu lietuvių, latvių ir estų profesūros atstovai priėmė universiteto statutą ir išrinko laikinąją universiteto vadovybę. Universitete dirbo per 50 lietuvių tautybės profesorių. Lietuvių studentų 1946 m. mokėsi 355, 1947 m. vasarį – 292, 1948 m. – 108, 1949 m. – 67

Vežimų iš Lietuvos vilkstinė Rytprūsiuose. Fot. Vytautas Augustinas. 1944 m. rugpjūtis

1944 m. vasarą priartėjus Raudonajai armijai prie Lietuvos, per 60 tūkst. lietuvių traukėsi į Vakarus

Palydimi išvykstantieji iš Špakenbergo stovyklos į Kanadą

Fot. Vytautas Augustinas. Vokietija, 1948 m.

Vasario 16-osios minėjimas lietuvių stovykloje Fišbeke, netoli Hamburgo. Fot. Vytautas Augustinas. 1945 m.

Fišbeke, karo aviacijos barakuose, 1945 m. vasarą įsikūrė perkeltųjų asmenų stovykla. 1946 m. gruodį atkėlus lietuvių iš gretimos Falkenbergo stovyklos, susidarė apie 1200 asmenų

Komplektuojama dokumentinė, ikonografinė ir daiktinė medžiaga apie lietuvių išeivijos visuomeninį ir kultūrinį gyvenimą, veiklą dėl Lietuvos išlaisvinimo. Rinkinyje sukaupta per 26 tūkstančius eksponatų. Dauguma jų atspindi į Vakarus pasitraukusių Lietuvos piliečių gyvenimą perkeltųjų asmenų stovyklose Vokietijoje 1945–1950 metais ir jų vėlesnį įsikūrimą Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Australijoje, Didžiojoje Britanijoje ir kituose kraštuose. Fonde saugomi lietuvių tautinio meno ansamblio „Čiurlionis“, Didžiosios Britanijos lietuvių sąjungos Ročdeilio skyriaus archyvai, atskirų asmenų: dr. Jurgio Gimbuto, Onos ir Alfonso Mikulskių, Mykolo Vansausko, Birutės Kemežaitės, Balio Gaidžiūno, dr. Mildos Budrienės, Antano Suprono, Stepono Vaitkevičiaus, Ginos ir Miroslavo Čapkauskų, Vlado Bacevičiaus, Vaclovo Prūso, Leono Urbono, Gražinos ir Kazio Musteikių, Viliaus Bražėno, Broniaus Žalio, Marijos Remienės, Jono Tamulaičio – archyvinė medžiaga ir nemažai pavienių eksponatų.