Literatūrinių pokalbių ciklas „Knyga ir kava“

Literatūrinių pokalbių ciklas „Knyga ir kava“

Kiekvieną vasaros ketvirtadienį
18 val.
Istorijų namai
T. Kosciuškos g. 3
Renginys
Nemokamai

Neseniai atsidarę Istorijų namai ir Lietuvos leidėjų asociacija pradeda literatūrinių pokalbių ciklą „Knyga ir kava“. Rašytojai, knygų dailininkai, istorikai, literatūros kritikai ir leidėjai vilniečius ir miesto svečius pakvies diskutuoti – kaip šiuolaikinė literatūra kalba apie dalykus, svarbius žmonėms, gyvenusiems ir prieš tūkstančius metų, o ką iš knygų galime sužinoti apie mūsų dabar pasirenkamą gyvenimo kelią, profesijas, pomėgius, miestus?

Šie susitikimai – proga išsijungti mobiliuosius telefonus ir gamtos bei istorinės teritorijos apsuptyje paklausyti diskusijų ir pabendrauti prie kavos puodelio, kurį visiems pageidaujantiems pasiūlys neseniai Istorijų namuose įsikūrusi kepykla „Druska Miltai Vanduo“.

Susitikimai kiekvieną ketvirtadienį iki pat vasaros pabaigos vyks Istorijų namų kieme, T. Kosciuškos g. 3. Dalyvavimas nemokamas.

Rugpjūčio 26 d. 18 val. | Tamsūs šviesūs eilėraščiai

Mirtis dažnai siejama su tamsa, o egiptiečiai toje tamsoje bandė įžvelgti šviesą.

Istorijų namuose šiuo metu veikianti paroda „Ką slepia sarkofagas?“ atskleidžia, kaip per beveik 200 metų Lietuvoje kito senovės Egipto tyrimų samprata ir jų rezultatai.

Šioje parodoje senovės Egipto mumijos eksponuojamos kartu su įvairiais objektais, lydėjusiais mirusiuosius į pomirtinį pasaulį. Šie eksponatai supažindina lankytojus su senovės egiptiečių pastangomis nugalėti mirtį. Taip pat su pomirtinio pasaulio vaizdiniais, magiškomis įkapėmis, mumifikavimo paslaptimis, senovės Egipto dievais ir hieroglifų rašto pavyzdžiais.

Tad paskutinį literatūrinio ciklo „Knyga ir kava“ susitikimą Istorijų namuose nusprendėme skirti poezijai ir eilėraščiams, kurie, pačių poetų nuomone, galėtų atspindėti šią parodą.

Rugpjūčio 26 dieną, pakviesime poetus skaityti tamsius ir šviesius savo eilėraščius. Taip pat paprašysime pasidalinti šių eilėraščių atsiradimo aplinkybėmis.

Renginio pradžia 18 valandą. Dalyvavimas nemokamas. Išankstinės registracijos nereikia.

Rugpjūčio 19 d. 18 val. | Apeigos rajonų daugiabučiuose

Šį renginio „Knyga ir kava“ pokalbį įkvėpė rašytojos, iliustruotojos ir grafikos dizainerės Kotrynos Zylės knygos: „Milžinas mažylis“, „Didžioji būtybių knyga“, „Sukeistas“, „Siela sumuštinių dėžutėje“.

Pati autorė viename interviu teigia: „Prieš pradėdama rašyti knygą „Sukeistas“ turėjau pirminę idėją, todėl išsikėliau sau iššūkį parašyti su lietuvių mitologija susijusį, tačiau labai lengvą, gyva gatvės kalba kalbantį kūrinį, siekiant sugrąžinti neskaitančius žmones prie knygų ar bent jau pabandyti sudominti juos lietuvių autorių kūryba.“

Tad rugpjūčio 19 dieną kalbėsimės apie mitologiją, papročius ir tradicijas, o ši tema artima ir Istorijų namuose vykstančiai parodai „Ką slepia sarkofagas?“.

Diskusijos metu ieškosime atsakymų į klausimus: kaip rašyti, kad skaityti būtų įdomu, ypač jauniems žmonėms? Kaip jiems pasakoti apie lietuvių papročius ir tradicijas? Kokie pasakojimai augino pačias rašytojas?

Susitikime prie kavos puodelio pasikalbėti apie mitologiją, tačiau ne tą, kurią randame vadovėliuose, bet tą, kuri atsiskleidžia šiuolaikinių rašytojų kūriniuose.

Pokalbyje dalyvauja rašytoja Kotryna Zylė, poetė Jurgita Jasponytė.

Renginio pradžia 18 valandą. Dalyvavimas nemokamas. Išankstinės registracijos nereikia.

Rugpjūčio 12 d. 18 val. | Kaip vaikams rašyti apie mirtį?

Vaikai suaugusiųjų neretai paklausia – „ar aš mirsiu?“, „o tu irgi mirsi?“ Jiems tai atrodo klausimas, į kurį galima paprastai atsakyti. Tačiau taip nėra. Neretai atsakymas būna sunkiai suformuluojamas ir dar sunkiau pasakomas. Kalbėti su vaikais net ir tokia sudėtinga tema kaip mirtis gali padėti knygos.

2018 m. lietuvių kalba buvo išleista Wolfo Erlbrucho knyga „Antis, mirtis ir tulpė“ (išvertė Rūta Jonynaitė, išleido leidykla „Odilė“). Šioje knygoje paveikslėliais ir vaikams suprantamai kalbama apie gyvenimo pabaigą.

Geriausia 2020 metų knyga vaikams ir paaugliams IBBY išrinko Mariaus Marcinkevičiaus ir Ingos Dagilės knygą „Akmenėlis“ (leidykla „Tikra knyga“, 2020). Įvertinimas paskirtas „už litvakų istorinės atminties aktualizavimą bei drąsą su vaikais kalbėti apie tamsiausius istorijos periodus, gebėjimą juos papasakoti jautriai, vedant skaitytoją į šviesą, ir istorijos supratimą, taip pat už nuostabią knygos vizualinę dermę.“

Apie atsisveikinimą melancholiškai, svajingai rašoma Martino Widmarko ir Emilijos Dziubak knygoje „Ilga kelionė“ (išvertė Mantas Karvelis, išleido leidykla „Nieko rimto“, 2019).

„W. Erlbucho knygutė yra plonytė, nedaugžodžiaujanti, tačiau neapsigaukite, nes visa tai nereiškia, kad ji neturi ką pasakyti“ straipsnyje „Susidraugauti su Mirtimi“ apžvelgdamas Wolfo Erlbrucho knygą, rašo Donatas Puslys.

Tad pasikalbėkime – kaip vaikams rašyti ir kaip su jais kalbėtis apie tai, kas neišvengiamai mūsų visų laukia.

Dalyvauja: rašytojas Marius Marcinkevičius, leidėjos Nijolė Kuolienė („Odilė“) ir Daiva Rudytė („Tikra knyga“).

Liepos 29 d. 18 val. | Ar istorijos gali pakeisti mūsų požiūrį į gamtą?

2014 metais pasirodžiusi Naomi Klein knyga „Tai viską keičia“ buvo pavadinta reikšmingiausia visų laikų aplinkosaugos knyga. Knygos anotacijoje rašoma: „Tai įspėjanti ir kviečianti veikti knyga: žmonija neišliks, jei nepakeis požiūrio ir gyvenimo būdo.“
Aplinkosaugos tema po šios knygos nepasitraukė iš literatūros, galima sakyti, net pasidarė aktualesnė. Stebint pastarųjų metų knygų leidimo tendencijas, galime pastebėti klimato kaitos temos populiarumą. Jis matomas iš daugybės lietuvių kalba pasirodžiusių ir išverstų knygų, kuriose gamta tampa pagrindiniu herojumi – įkvepia pokyčiams, geriems ir blogiems veiksmams, griauna ir kuria ryšius tarp žmonių.
Apie klimato kaitą kalbama ne tik mokslo populiarinimo knygose, bet ir grožinėje literatūroje. 2019-ųjų Metų knyga tapo Marijaus Gailiaus romanas „Oro“ (leidykla „Odilė“, 2018), kurį pats autorius sako pradėjęs rašyti anksčiau, nei ši tema tapo populiari Lietuvoje. Taip pat, šiemet į penkių geriausių verstinių knygų sąrašą pateko Richardo Powerso romanas „Medžių istorija“ (iš anglų kalbos vertė Ieva Venskevičiūtė, leidykla „Alma littera“, 2020), kuriame ištisų kartų gyvenimai atskleidžiami per medžių gyvenimus, taip išreiškiant trapų ir gyvybiškai svarbų žmogaus ryšį su gamta. Kitoje knygoje – Peterio Wohllebeno „Paslaptingas medžių gyvenimas“ – teigiama, jog miškas – tai socialinis tinklas, primenantis žmonių šeimas. Leidykla „kitos knygos“ jau išleido keturias šio autoriaus knygas apie gamtą, o viena iš jų skirta vaikams. Vaikams išleistos ir Lenkijos kūrėjų Wojciecho Grajkowskio ir Piotro Sochos knygos „Bitės“ ir „Medžiai“ (vertėjai – Kazys Uscila ir Edita Gudišauskaitė, leidykla „Debesų ganyklos“, 2017 ir 2018), Luca Mercalli knyga „Na ir karštis“ (iš italų kalbos išvertė Toma Gudelytė, leidykla „Dvi tylos“, 2019).
Dalyvauja: poetas, vertėjas ir skaitytojas Marius Burokas ir aplinkos psichologas Mykolas Simas Poškus.

Liepos 22 d. 18 val. | Ką veikia miesto antropologai?

Neseniai lietuvių kalba pasirodė Jane Jacobs „Didžiųjų Amerikos miestų mirtis ir gyvenimas“ (leidykla „Lapas“, 2020) ir Jeff Speck „Vaikštomas miestas“, (leidykla „Hubris“, 2021). Žurnalistė, aktyvistė, knygų autorė Jane Jacobs (1916–2006) neturėjo formalaus urbanistinio ir architektūrinio išsilavinimo, o Jeff Speck yra miesto planuotojas ir architektas, tačiau jie abu žvelgia į miestą iš panašios perspektyvos ir pirmiausia galvoja apie žmones, kurie jame gyvena.
Mes ir patys neretai noriai įsitraukiame į diskusijas apie miesto erdves, apie parkus ir jų pritaikymą, naująją architektūrą.
Šįsyk pasikalbėsime ne tik apie šias dvi knygas, bet ir apie miesto antropologus – ką jie veikia, kaip pažįsta ir kuria savo miestą?
Dalyvauja: Viktoras Bachmetjevas, Martynas Mankus, Jekaterina Lavrinec.

Liepos 15 d. 18 val. | Svarbios moterys mūsų gyvenime: ar pakankamai apie jas parašyta?

Pastaruoju metu Lietuvoje vis daugiau knygų išleidžiama apie Lietuvai ir pasauliui svarbias moteris – tai knygos įvairaus žanro, skirtos įvairaus amžiaus skaitytojams: Elenos Gasiulytės ir Miglės Anušauskaitės „Lietuvos vizionierės“ (leidykla „Tyto alba“, 2019); Viktorijos Aprimaitės ir Viktorijos Urbonaitės „Vakaro istorijos Lietuvos mergaitėms. 100 istorijų apie Lietuvos moteris“ (leidykla „Dvi tylos“, 2020); Aurelijos Auškalnytės, Jurgos Juodytės, Akvilės Malukienės „Moterys kūrusios Lietuvą“ (Lygių galimybių plėtros centras, 2020); Natalijos Arlauskaitės ir Linos Kaminskaitės „Moterys Lietuvos kine“ (leidykla „Lapas“, 2021); Lietuvos rašytojų sąjungos leidžiamos knygos apie asmenybes: Aldonos Ruseckaitės „Padai pilni vinių“ (2019); „Žemaitės paslaptis“ (2015), Julijos Šukys „Epistolofilija. Užrašytas Onos Šimaitės gyvenimas“ (2016); Aurelijos Arlauskienės „Operos legenda Irena Milkevičiūtė“ (2020).
Kodėl ši tendencija atsirado tik pastaraisiais metais? Ar jau užlopėme savo nežinojimo spragas? Ar pakankamai parašyta apie daug pasiekusias, svarbias, įdomias, reikšmingas mūsų istorijos moteris?
Liepos 15 dienos pokalbyje pasikalbėkime su tokių knygų kūrėjomis, kurias kalbins menotyrininkė, poetė Laima Kreivytė.

Liepos 8 d. 18 val. | Pokalbis apie Lietuvos erdvės agentūrą su Julijonu Urbonu ir Justina Zubaite

Liepos 8 d. menininkas Julijonas Urbonas ir leidyklos „Six Chairs Books“ vadovė Justina Zubaitė-Bundzė kalbėsis apie Lietuvos erdvės agentūrą ir Venecijos architektūros bienalėje besiformuojančią „Planetą iš žmonių“. Susitikimo metu taip pat bus aptarti leidinyje publikuojami architektūros, fizikos, antropologijos, dizaino ir kitų sričių mokslininkų komentarai.

Liepos 1 d. 18 val. | „Mums reikia vado? Prezidento institucija nuo Landsbergio iki Nausėdos“

Liepos 1 d. 18 val. į pokalbį apie Lietuvos politiką ir prezidentus pakvies politikos tyrėjas dr. Mažvydas Jastramskis ir žurnalistas Rimvydas Valatka: lengvai, įdomiai, aktualiai ir suprantamai. Taip, kaip apie prezidento instituciją Lietuvoje nuo Landsbergio iki Nausėdos savo naujausioje knygoje „Mums reikia vado? Prezidento institucija nuo Landsbergio iki Nausėdos“ rašo jos autorius dr. Mažvydas Jastramskis.

Birželio 24 d. 18 val. | „Devyni pasivaikščiojimai po Romą“

Birželio 24 d. 18 val. į susitikimą pakvies knygos „Devyni pasivaikščiojimai po Romą“ autorės Giedrė Jankevičiūtė, Julija Reklaitė. Jas abi į Romą nuvedė pomėgiai, darbai. Judviejų pasivaikščiojimai po miestą ir smalsumas padėjo sukaupti įdomių istorijų ir pasakojimų, sugulusių į knygą. Kartu su autorėmis diskutuos kuratorė, poetė, autorių bičiulė Laima Kreivytė.

Ši knyga skirta tam, kad padėtų pasiruošti susitikimui su Roma – miestu, kuris gyvena kitoje laiko dimensijoje nei mes ir nelabai skuba atsiverti šiuolaikiniam žmogui.“ – tokiu sakiniu autorės baigia knygą, o mes juo kviečiame į susitikimą žmones, norinčius pažinti Romą, pamatyti ją šiame mieste gyvenančių kūrėjų akimis. Ne vieną knygos skaitytoją knyga įkvėpė pirmai arba dar vienai kelionei į Amžinąjį miestą. „Devyni pasivaikščiojimai po Romą“ (Aukso žuvys, 2021) – tai pokalbiai su šiame mieste gyvenančiais, jį gerai pažįstančiais kultūros žmonėmis, kuriuose nušviečiamos Romos lankytinos vietos, meno paminklai, gatvės, krautuvės, kavinės, interjerai, miesto kasdienybė ir romiečių gyvenimo būdas.

Birželio 17 d. 18 val. | „Fokuse: moterys Lietuvos kine“

Birželio 17 d. 18 val. į pirmąjį susitikimą pakvies knygos „Fokuse: moterys Lietuvos kine“ autorės Natalija Arlauskaitė ir Lina Kaminskaitė. Kartu su jomis diskutuos knygą išleidusios leidyklos „Lapas“ vadovė Monika Gimbutaitė.

Ši knyga – dešimties straipsnių rinktinė – pirmą kartą lietuviško kino kontekste iš trijų skirtingų perspektyvų gvildena lyties problematiką. Kokiu statusu kino gamyboje dalyvauja moterys – antrosios režisierės, montuotojos ar kostiumų dailininkės? Kaip galime perskaityti komercinį, autorinį, dokumentinį kiną ir videomeną, jei dėmesį kreipiame į lyčių vaidmenis? Kaip lytis atsiskleidžia konkrečiuose filmuose, žvelgiant iš skirtingų teorinių perspektyvų? Tai puiki proga pažvelgti į kiną kitu žvilgsniu.