Kelionė po pasienio Sūduvą prasidės Kybartuose. Rugpjūčio 28 d. 13 val. Kybartų bendruomenės pirmininkas Vitas Katkevičius pasitiks miesto svečius prie Kybartų autobusų stoties. Ekskursijos metu aplankysite senąją Kybartų muitinę, vietą, kur 1940 m. Lietuvos prezidentas Antanas Smetona, traukdamasis į Vakarus, perėjo valstybės sieną, paminklą dailininkui Isakui Levitanui. Ekskursantai taip pat turės galimybę išvysti Aleksandro Neviškio cerkvę, kuri atliko ypatingą vaidmenį – pagal stačiatikių papročius, iš Vakarų į Rusiją pargabenus stačiatikių palaikus, visos reikalingos apeigos turėdavo būti atliktos pačioje pirmoje pasienio cerkvėje, todėl cerkvei buvo keliami dideli reikalavimai, o kokie – išgirsite ekskursijos metu. Nuo Kybartų pėsčiųjų tilto pažvelgsite į Kybartų geležinkelio stoties pastatus ir tolumoje pamatysite vokiečių evangelikų bažnyčios griuvėsius, menančius, kad kadaise ,,už sienos“ buvo Vokietija. Išvysite ir garsiuosius Kybartų geležinkelio stoties požemius, kurie kartu su pačia stotimi buvo pastatyti 1863 m., o 2002 m. netikėtai juos atrado vienos firmos statybininkai. Šie rūsiai bene didžiausi visoje Lietuvoje.

Antroji ekskursija vyks Vištytyje. Rugsėjo 3 d. 11 val. prie Vištyčio regioninio parko lankytojų centro ekskursantus pasitiks centro administratorė, gidė Živilė Grimailaitė, kuri pakvies pažinti vieną seniausių pasienio Sūduvos miestelių. Apžiūrėjus Vištyčio regioninio parko lankytojų centro ekspoziciją „Kalvotoji Suvalkija“, miestelio aikštėje ekskursantų lauks Vilius Kočiubaitis, gydytojas, tarnavęs karo gydytoju Lietuvos kariuomenėje, dalyvavęs misijose Afganistane. Monografijos „Vištytis“ autorius ekskursantams papasakos Vištyčio istoriją. Vėliau keliausite prie Vištyčio Švč. Trejybės bažnyčios, kur ilgametis pedagogas, istorikas Juozas Jurkynas supažindins su bažnyčios istorija. Aplankę katalikų bažnyčią leisitės link Vištyčio ežero, pakeliui išvysite vietas, kur stovėjo Vištyčio cerkvė, sinagoga, aplankysite meno galeriją ,,Švytinti žemė“. Galerijos savininkė Irena Kačkauskienė papasakos, kaip kilo idėja įkurti galeriją. Ekskursijos metu turėsite išskirtinę galimybę aplankyti Vištyčio aliejinę, kurios savininkai supažindins su aliejinės istorija, aliejaus spaudimo tradicijomis. Po to keliausite link garsiojo Vištyčio vėjo malūno, pakeliui išvysite Vištyčio evangelikų liuteronų bažnyčią. Prie vėjo malūno dalyvius pasitiks folkloro ansamblis „Šilojai“ (vadovė Aldona Krapavickienė), kuris nudžiugins specialia muzikine programa.

Rugsėjo 10 d. tęsti kelionę ir kartu paminėti Europos paveldo dienas pakvies Vinco Kudirkos muziejus, įsikūręs Kudirkos Naumiestyje, kur vyks teatralizuota ekskursija. Ekskursijos dalyvių 14 val. lauksime prie Vinco Kudirkos muziejaus.

Ekskursantus sutiks dvi Naumiesčio ponios, kurios pakvies į kelionę po XX a. pirmos pusės miestą. Kelionę pradėsime nuo „Varpo“ aikštės, kuri nuo pat miestelio įkūrimo XVII a. viduryje buvo turgaus aikštė. Šiandien aikštę puošia tarpukariu pastatytas Vinco Kudirkos paminklas. Paminklo istorija pilna netikėtumų ir įdomybių, apie kurias išgirsite ekskursijos metu.

Iš aikštės keliausite pasienio kryptimi, išvysite Nepriklausomybės paminklą ir pasieksite senąjį tiltą per Širvintos upę, kuris šiandien niekur neveda. Širvintos taku keliausite prie Kudirkos Naumiesčio perlu vadinamos Šventojo Kryžiaus Atradimo bažnyčios. Pakviesime aplankyti ir Vinco Kudirkos kapą – traukdami link jo pereisite tarpukariu statytą Dr. Vinco Kudirkos tiltą ir vieną labiausiai akį viliojančių objektų – liaudies meistro Prano Sederevičiaus skulptūrų ansamblį po atviru dangumi.

Kelionę po pasienio Sūduvą užbaigsime rugsėjo 17 d. Sudarge, kur ekskursiją ves Šakių viešosios bibliotekos darbuotoja, gidė Valerija Endriukaitienė. Dalyvių ji lauks 14 val. Laisvės aikštėje, prie Sudargo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios. Keliaudami nuo bažnyčios link piliakalnio praeisite Sudargo vikariato pastatą, kuriame gyveno kunigas Martynas Sederevičius, vadovavęs vietos knygnešių tinklui. Jo pavardė įrašyta tarp šimto žymiausių Lietuvos knygnešių. Ekskursijos po Sudargą metu aplankysite unikalius ledynmečių kūrinius – aukštas ir vaizdingas kalvas. Tik dvi vietovės Lietuvoje – mūsų valstybės susidarymo centras Kernavė ir Sudargas, viena stipriausių kadaise Žemaitijos tvirtovių, turi išlikusius po penkis piliakalnius – savo istorinės praeities liudytojus. Sudargo piliakalniai yra išsidėstę iš rytų į vakarus apie 1 kilometro ruože pagal Nemuno tėkmę. Istorija siekia labai senus laikus, bet vietovės tyrinėjimai dar labai jauni.