Ženklelis, skirtas Lietuvos Respublikos dvidešimtmečiui paminėti

  • Autorius
    Nežinomas

  • Sukūrimo data
    1938 m.

  • Sukūrimo vieta
    Lietuva

  • Medžiaga, technika
    Tombakas, žalias, raudonas emalis, kaldinimas, litavimas

  • Išmatavimai
    Skersmuo 17,59 mm, aukštis 9,3 mm

  • Inventoriaus numeris
    M 8719a

  • Radimo arba naudojimo aplinkybės, priklausymas asmeniui ar kolekcijai
    Ženklelis, pažymėtas 15 numeriu, įteiktas signatarui Kaziui Bizauskui. Muziejui 2005 m. perdavė Kazio Bizausko duktė Prima Bizauskaitė-Dunn.

Apie eksponatą

Ženklelyje vaizduojamas skydas su Vyčiu, kairėje – skaičius XX (Nepriklausomybės dvidešimtmetis). Priesage įmuštas numeris 15. Ženklelius gamino „Karnet a Kyselý“ firma (Praha, Čekoslovakija).

Numeruotus ženklelius Vyriausias Nepriklausomybės dvidešimtmečiui minėti komitetas platinti pavedė Lietuvos aeroklubui. Ženklelis kainavo 1 litą. Pirmieji tūkstantis numeruotų ženklelių su specialiais vardiniais pažymėjimais buvo įteikti per pirmąjį nepriklausomybės dvidešimtmetį labiausiai tautai ir valstybei nusipelniusiems asmenims.

Kazys Bizauskas (1893–1941) dar besimokydamas gimnazijoje įsitraukė į visuomeninę veiklą. 1917 m. rugsėjo 18–22 d. Vilniuje vykusioje Lietuvių konferencijoje buvo išrinktas į Lietuvos Tarybą. 1918 m. vasario 16 d. kartu su kitais Tarybos nariais pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. 1920 m. signataras kaip Krikščionių demokratų partijos narys išrinktas į Steigiamąjį Seimą, 1920–1922 m. buvo švietimo ministras. Nuo 1922 m. buvo Lietuvos pasiuntiniu Vatikane, JAV, Latvijoje, Didžiojoje Britanijoje, Olandijoje. 1931 m. grįžęs į Lietuvą dirbo Užsienio reikalų ministerijoje. 1939 m. paskirtas ministro pirmininko pavaduotoju. Sovietų Sąjungai 1940 m. paskelbus Lietuvai ultimatumą, Ministrų Kabinetas atsistatydino ir Bizausko valstybinė veikla nutrūko. 1941 m. jis buvo sušaudytas.

Plati valstybinė, diplomatinė ir visuomeninė signataro veikla buvo įvertinta Lietuvos ir užsienio šalių apdovanojimais. Lietuvos nacionaliniame muziejuje taip pat yra saugomi jam įteikti Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 1-ojo laipsnio ordinas (apdovanotas 1938 m.), Latvijos Trijų žvaigždžių 1-ojo laipsnio ordinas (1928), Švedijos Šiaurinės žvaigždės 2-ojo laipsnio ordino žvaigždė (1935). Ar išliko kiti signatarui skirti apdovanojimai – Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 2-ojo laipsnio ordinas (1928), Lietuvos Nepriklausomybės medalis (1928), Šaulių žvaigždės medalis (1939), Švedijos Šiaurinės žvaigždės 2-ojo laipsnio ordino kryžius (1935), arba jų dokumentai – nežinoma.

Numizmatikos skyriaus, įkurto 1967 m., rinkiniuose, 2023 m. sausio 1 d. duomenimis, saugoma per 217 tūkstančių eksponatų: numizmatika (monetos, lydiniai), paslėptų ir pamestų pinigų kompleksai (sidabro laužo, lydinių, monetų ir popierinių pinigų lobiai, piniginių turiniai), medaliai (tarp jų – religiniai ir blaivybės medaliukai), faleristika (ordinai, apdovanojimo medaliai ir garbės ženklai), filofaleristika (suvenyriniai ženkleliai) ir kitokio pobūdžio žymenys bei ženklai, bonistika, vertybiniai popieriai, draudimo lakštai, loterijos bilietai, žyminiai ir įvairių kitų rinkliavų ženklai, apyvartiniai ir skaičiavimo žetonai, telefono, bankų, nuolaidų ir kitos kortelės, plombos (švininiai antspaudai), taip pat eksponatai, susiję su išvardytų objektų gamyba (eskizai, projektai, modeliai, spaudai ir pan.). Eksponatai apima laikotarpį nuo Antikos iki šių dienų.

Tai didžiausias numizmatikos rinkinys Lietuvoje, jį sudaro XX a. Lietuvoje veikusių ir Lietuvos nacionaliniam muziejui perduotų Ivano Luckevičiaus baltarusių istorijos ir etnografijos muziejaus, Karaimų, Vilniaus miesto kraštotyros, Ateizmo, Revoliucijos, Architektūros muziejų, Lietuvių mokslo ir Lenkų mokslo bičiulių draugijų numizmatikos rinkiniai bei numizmatika, perimta iš Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos, taip pat įsigytos ir dovanotos privačios kolekcijos, lobiai, pavienės dovanos, įvairių įstaigų nemokamai perduoti eksponatai, archeologinė medžiaga. Saugomi keli eksponatai iš Senienų muziejaus rinkinių.

Filofaleristikos rinkinyje saugomi XIX a. – XXI a. pradžios suvenyriniai, propagandiniai, jubiliejiniai ženkleliai, organizacijų, identifikavimo, skiriamieji ir kitokio pobūdžio ženklai. Vertingiausią rinkinio dalį sudaro lituanistiniai XIX a. – XX a. pirmos pusės eksponatai. 1994 m. muziejus įsigijo kolekcininko Algimanto Astiko (1929–1990) surinktų tarpukario Lietuvos ženklų kolekciją.

Didžiąją rinkinio dalį sudaro sovietiniai XX a. antros pusės propagandiniai ir suvenyriniai ženkleliai. Dalis šių eksponatų perimta iš reorganizuoto Revoliucijos muziejaus. Paminėtinos ir kolekcininko Algimanto Urbono (įsigyta 1980, 1988 m.), Rimvydo Racėno (dovanota 2018 m.) kolekcijos.

Įdomi iš Algimanto Urbono įsigyta Atgimimo laikotarpio (XX a. 9–10 deš.) eksponatų kolekcija. Saugomos asmeninės dailininko Jono Varno, signataro Romualdo Ozolo, visuomenės veikėjos Gražinos Ručytės-Landsbergienės surinktos ženklelių kolekcijos.