Vytauto Didžiojo karininkų kursų (I laidos) baigimo ženklas

  • Autorius
    Petras Verbickas

  • Sukūrimo data
    1934 m.

  • Sukūrimo vieta
    Lietuva

  • Medžiaga, technika
    Sidabras, raudonas, baltas emalis, kaldinimas, montavimas

  • Išmatavimai
    55,5×37 mm, svoris 32,143 g

  • Inventoriaus numeris
    M 5217

  • Radimo arba naudojimo aplinkybės, priklausymas asmeniui ar kolekcijai
    Iš Algimanto Astiko kolekcijos, įsigytas 1994 m.

Apie eksponatą

Ženklą sudaro lauro ir ąžuolo lapų vainikas, ant jo sukryžiuoti skeptras ir kardas, juos dengia skydas su Vyčiu ir karūna viršuje. Žemiau skydo raidė V (Vytautas) ir raištis, ant jo išgraviruota „I / 1934“ – karininkų laidos numeris ir baigimo metai. Reverse įmuštas ženklo numeris 11.

Toks ženklas buvo skirtas Karininkų kursų Generalinio štabo ir karo intendantų skyriui. Buvo išleistos trys absolventų laidos. Mokslas trukdavo dvejus metus.
Aukštieji karininkų kursai – karo mokykla, rengusi vadovaujančius Lietuvos kariuomenės specialistus, – įsteigti 1921 metais. 1930 m. jie pervadinti Vytauto Didžiojo karininkų kursais. 1932 m. įsteigus Generalinio štabo skyrių, kursai peraugo į aukštąją karo mokyklą.

Numizmatikos skyriaus, įkurto 1967 m., rinkiniuose, 2023 m. sausio 1 d. duomenimis, saugoma per 217 tūkstančių eksponatų: numizmatika (monetos, lydiniai), paslėptų ir pamestų pinigų kompleksai (sidabro laužo, lydinių, monetų ir popierinių pinigų lobiai, piniginių turiniai), medaliai (tarp jų – religiniai ir blaivybės medaliukai), faleristika (ordinai, apdovanojimo medaliai ir garbės ženklai), filofaleristika (suvenyriniai ženkleliai) ir kitokio pobūdžio žymenys bei ženklai, bonistika, vertybiniai popieriai, draudimo lakštai, loterijos bilietai, žyminiai ir įvairių kitų rinkliavų ženklai, apyvartiniai ir skaičiavimo žetonai, telefono, bankų, nuolaidų ir kitos kortelės, plombos (švininiai antspaudai), taip pat eksponatai, susiję su išvardytų objektų gamyba (eskizai, projektai, modeliai, spaudai ir pan.). Eksponatai apima laikotarpį nuo Antikos iki šių dienų.

Tai didžiausias numizmatikos rinkinys Lietuvoje, jį sudaro XX a. Lietuvoje veikusių ir Lietuvos nacionaliniam muziejui perduotų Ivano Luckevičiaus baltarusių istorijos ir etnografijos muziejaus, Karaimų, Vilniaus miesto kraštotyros, Ateizmo, Revoliucijos, Architektūros muziejų, Lietuvių mokslo ir Lenkų mokslo bičiulių draugijų numizmatikos rinkiniai bei numizmatika, perimta iš Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos, taip pat įsigytos ir dovanotos privačios kolekcijos, lobiai, pavienės dovanos, įvairių įstaigų nemokamai perduoti eksponatai, archeologinė medžiaga. Saugomi keli eksponatai iš Senienų muziejaus rinkinių.

Filofaleristikos rinkinyje saugomi XIX a. – XXI a. pradžios suvenyriniai, propagandiniai, jubiliejiniai ženkleliai, organizacijų, identifikavimo, skiriamieji ir kitokio pobūdžio ženklai. Vertingiausią rinkinio dalį sudaro lituanistiniai XIX a. – XX a. pirmos pusės eksponatai. 1994 m. muziejus įsigijo kolekcininko Algimanto Astiko (1929–1990) surinktų tarpukario Lietuvos ženklų kolekciją.

Didžiąją rinkinio dalį sudaro sovietiniai XX a. antros pusės propagandiniai ir suvenyriniai ženkleliai. Dalis šių eksponatų perimta iš reorganizuoto Revoliucijos muziejaus. Paminėtinos ir kolekcininko Algimanto Urbono (įsigyta 1980, 1988 m.), Rimvydo Racėno (dovanota 2018 m.) kolekcijos.

Įdomi iš Algimanto Urbono įsigyta Atgimimo laikotarpio (XX a. 9–10 deš.) eksponatų kolekcija. Saugomos asmeninės dailininko Jono Varno, signataro Romualdo Ozolo, visuomenės veikėjos Gražinos Ručytės-Landsbergienės surinktos ženklelių kolekcijos.