Vilniaus Žemutinės pilies lobis

  • Autorius
    Nežinomas

  • Sukūrimo data
    1399/2002 m.

  • Sukūrimo vieta
    Vilnius

  • Medžiaga, technika
    Sidabras, kaldinimas, liejimas

  • Inventoriaus numeris
    NL 112/1–64

  • Radimo arba naudojimo aplinkybės, priklausymas asmeniui ar kolekcijai
    Rastas 2002 m. archeologinių tyrimų metu (archeologas Gintautas Rackevičius)

LNM eksponatai LIMIS

Apie eksponatą

Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorijoje, už šiaurinio Valdovų rūmų pastato, 2002 m. liepos 4–5 d. archeologinių tyrimų metu metalo detektoriumi buvo rastas LDK pinigų lobis: 63 monetos, pusė trišonio lydinio ir susilydęs sidabro gabalėlis.

Lobyje pirmą kartą vienoje vietoje buvo rasta penkių skirtingų tipų ankstyvųjų LDK monetų. Iki tol tik Mitkiškių lobyje (Trakų r., 1392/1933 m.) buvo rastos dviejų tipų ankstyvosios LDK monetos. Valdovų rūmų lobio monetos labai retos. Kai kurių tipų monetų iki lobio radimo buvo žinomi tik keli vienetai. Apie vieno tipo monetą iki tol apskritai nežinota – tai Jogailos moneta su ereliu averse ir liūtu reverse. Šiuo metu tai rečiausiai randama Jogailos moneta. Be visa to, didelis pinigų lobis padėjo tiksliau identifikuoti ir datuoti visas ankstyvąsias LDK monetas. Tarp rastų monetų buvo keturių tipų Jogailos monetos (49 vnt.), vieno tipo Vytauto monetos (13 vnt.) ir Čekijos grašio fragmentas (1/4 dalis). Lobis buvo paslėptas arba pamestas ne radimo vietoje, bet čia pateko lyginant žemės paviršių statybų metu. Dauguma monetų pažeistos ugnies ar karščio, todėl tikėtina, kad lobis buvo paslėptas arba pamestas netoliese buvusiame pastate, kuris sudegė.

Numizmatikos skyriaus, įkurto 1967 m., rinkiniuose, 2023 m. sausio 1 d. duomenimis, saugoma per 217 tūkstančių eksponatų: numizmatika (monetos, lydiniai), paslėptų ir pamestų pinigų kompleksai (sidabro laužo, lydinių, monetų ir popierinių pinigų lobiai, piniginių turiniai), medaliai (tarp jų – religiniai ir blaivybės medaliukai), faleristika (ordinai, apdovanojimo medaliai ir garbės ženklai), filofaleristika (suvenyriniai ženkleliai) ir kitokio pobūdžio žymenys bei ženklai, bonistika, vertybiniai popieriai, draudimo lakštai, loterijos bilietai, žyminiai ir įvairių kitų rinkliavų ženklai, apyvartiniai ir skaičiavimo žetonai, telefono, bankų, nuolaidų ir kitos kortelės, plombos (švininiai antspaudai), taip pat eksponatai, susiję su išvardytų objektų gamyba (eskizai, projektai, modeliai, spaudai ir pan.). Eksponatai apima laikotarpį nuo Antikos iki šių dienų.

Tai didžiausias numizmatikos rinkinys Lietuvoje, jį sudaro XX a. Lietuvoje veikusių ir Lietuvos nacionaliniam muziejui perduotų Ivano Luckevičiaus Baltarusių istorijos ir etnografijos muziejaus, Karaimų, Vilniaus miesto kraštotyros, Ateizmo, Revoliucijos, Architektūros muziejų, Lietuvių mokslo ir Lenkų mokslo bičiulių draugijų numizmatikos rinkiniai bei numizmatika, perimta iš Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos, taip pat įsigytos ir dovanotos privačios kolekcijos, lobiai, pavienės dovanos, įvairių įstaigų nemokamai perduoti eksponatai, archeologinė medžiaga. Saugomi keli eksponatai iš Senienų muziejaus rinkinių.

Pinigų lobių rinkinyje saugomi sidabro lydinių, monetų, popierinių pinigų kompleksai ir jų dalys iš 180 radimviečių, aptikti 1899–2023 metais. Tai II–III a., IX–X a., XIV a. – XX a. 10 dešimtmečio pinigų lobiai (įvairiose talpose paslėptos taupmenos), pamestų ar paslėptų piniginių turiniai, paslėptos monetų kolekcijos, kitos įvairiems tikslams skirtos ir į įvairias medžiagas supakuotos, pamestos ar paslėptos smulkių monetų sankaupos. Rinkinyje taip pat kaupiami ir atskiri tokių kompleksų egzemplioriai, leidžiantys apibūdinti radavietę ir apytikriai datuoti radinį. Trečdalis pinigų lobių rasta Vilniuje ir Vilniaus apylinkėse. Išskirtini 25 XIV–XV a. lobiai, kuriuos sudaro sidabro papuošalų laužas, sidabro lydiniai, ankstyvosios LDK monetos. Rinkinyje saugomas didžiausias Lietuvoje rastas 15 966 monetų lobis (Tilto g., Vilnius, 1698/1999 m.).