Sieninis koklis su Abiejų Tautų Respublikos herbu
Autorius
NežinomasSukūrimo data
XVI a. pab. – XVII a. vid.Sukūrimo vieta
VilniusMedžiaga, technika
Degtas molisIšmatavimai
270×208 mmInventoriaus numeris
VPM 529Radimo arba naudojimo aplinkybės, priklausymas asmeniui ar kolekcijai
Archeologinių tyrimų vadovas Adolfas Tautavičius, 1957 m.Papildoma informacija
Žemutinės pilies teritorija, Vilnius
Apie eksponatą
Puoštas penkių laukų heraldiniu skydu su Baltojo Erelio ir Vyčio herbais (po du), išdėstytais šachmatine tvarka; centre – nedidelis skydas su Vazų dinastijos herbu Pėdu. Koklio viršutinė dalis puošta kunigaikščio kepure. Neglazūruotas.
Seniausi archeologijos eksponatai įtraukti į muziejinę apskaitą dar iš Senienų muziejaus atskirų mecenatų kolekcijų, taip pat XIX a. – XX a. pradžioje vykdytų mokslinių ar mėgėjiškų archeologinių tyrinėjimų. Nuo pokario metų archeologijos rinkinys nuolat pildomas radiniais iš kasmet vykstančių archeologinių tyrimų visoje Lietuvoje. Tyrimus vykdo įvairios institucijos ir tyrėjų grupės, ekspedicijas organizuoja taip pat ir patys muziejaus archeologai.
Siekiant atspindėti ir aprėpti augančią Lietuvos archeologijos paveldo medžiagą muziejuje veikia Priešistorinės archeologijos rinkinių bei Viduramžių ir naujųjų laikų archeologijos rinkinių skyriai.
Archeologijos rinkinio pagrindu 2000 m. Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaryta didelė archeologijos ekspozicija, nušviečianti Lietuvos proistorę nuo seniausių laikų iki XIII amžiaus, t. y. Lietuvos valstybės susidarymo. Turtingi rinkiniai leidžia rengti specializuotas parodas tiek pačiame muziejuje, tiek ir užsienyje. Saugomų eksponatų pagrindu publikuojami moksliniai katalogai.
Archeologijos rinkinio studijomis intensyviai naudojasi akademinė ir mokslinė bendruomenė. Plačiajai visuomenei rinkinių medžiaga pristatoma Lietuvos integralioje muziejų informacinėje sistemoje (LIMIS).
Rinkinyje saugomi Vilniaus pilių archeologiniai radiniai pristato Vilniaus miesto ištakas ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos istoriją. 1933–2020 m. tyrinėjant Kreivąją, Aukštutinę ir Žemutinę pilis, katedrą, Senąjį ir Naująjį arsenalus bei jų aplinką surinktos didelės XIII–XVIII a. buitinės ir statybinės keramikos, koklių kolekcijos. Įvairūs dirbiniai iš metalo, odos, kaulo, medžio, stiklo, akmens parodo LDK valdovų, jų dvaro bei pilių gyventojų gyvenamąją aplinką, kasdieninę buitį, karybą, darbus ir laisvalaikio užsiėmimus. Pilies kalno aikštelėje buvo rasti 20-ies 1863–1864 m. sukilimo dalyvių, nubaustų mirties bausme Vilniuje, Lukiškių aikštėje, palaikai.