Pušnų pora

  • Autorius
    Nežinomas

  • Sukūrimo data
    XIV a. II pusė

  • Sukūrimo vieta
    Europa

  • Medžiaga, technika
    Ožkos ir galvijų oda

  • Išmatavimai
    Aukštis 80 cm, ilgis 30,4 cm

  • Inventoriaus numeris
    AV 31: 86

  • Radimo arba naudojimo aplinkybės, priklausymas asmeniui ar kolekcijai
    Archeologinių tyrimų vadovas Andrius Vaicekauskas

  • Papildoma informacija
    Trakų g. 9, Vilnius, 1997 m.

LNM eksponatai LIMIS

Apie eksponatą

Pušnys – avalynė, kurios aulas dengia kelius ir dalį šlaunų, – buvo specifinis keliautojų raitomis apavas, žinomas Vakarų Europoje jau nuo XIII amžiaus. Aulinės avalynės radiniai archeologų aptinkami retai. Paprastai tokios avalynės aulai būdavo nupjaunami ir panaudojami kaip antrinė žaliava kitiems dirbiniams gaminti.

XIV a. II puse datuojamos pušnys yra geriausiai Europoje išlikę ir seniausi žinomi tokio avalynės tipo archeologiniai radiniai. Jos rastos Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Pranciškonų) bažnyčios tyrinėjimų metu 1997 m. ir, matyt, kadaise priklausė vienuoliui, nes XIV a. šioje vietoje prie kelio į Trakus rezidavo pranciškonai. Šie ilgaauliai smailianosiai batai pritaikyti dešinei ir kairei kojai. Batų aulų aukštis nuo padų siekia 80 cm. Aulai į viršų platėja, ties šlaunimis suvarstomi ir, matyt, buvo tvirtinami prie diržo ar juosmens dviem apskritomis vario lydinio grandimis. Batų oda išdirbta augalinio rauginimo būdu, nustatyta, kad batų aulai pasiūti iš ožkos, o priekis ir užkulniai iš storesnės galvijų odos.
Eksponatas restauruotas.

Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologijos rinkinys yra vienas seniausių ir gausiausių muziejuje ir pats didžiausias Lietuvoje. Jame sukaupta per 600 tūkstančių archeologinių radinių, datuojamų nuo XI tūkstantmečio pr. Kr. iki XIX amžiaus. Rinkinį sudaro atskiros eksponatų grupės, kurios skiriamos pagal laikotarpius ir temas.

Seniausi archeologijos eksponatai įtraukti į muziejinę apskaitą dar iš Senienų muziejaus atskirų mecenatų kolekcijų, taip pat XIX a. – XX a. pradžioje vykdytų mokslinių ar mėgėjiškų archeologinių tyrinėjimų. Nuo pokario metų archeologijos rinkinys nuolat pildomas radiniais iš kasmet vykstančių archeologinių tyrimų visoje Lietuvoje. Tyrimus vykdo įvairios institucijos ir tyrėjų grupės, ekspedicijas organizuoja taip pat ir patys muziejaus archeologai.

Siekiant atspindėti ir aprėpti augančią Lietuvos archeologijos paveldo medžiagą muziejuje veikia Priešistorinės archeologijos rinkinių bei Viduramžių ir naujųjų laikų archeologijos rinkinių skyriai.

Archeologijos rinkinio pagrindu 2000 m. Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaryta didelė archeologijos ekspozicija, nušviečianti Lietuvos proistorę nuo seniausių laikų iki XIII amžiaus, t. y. Lietuvos valstybės susidarymo. Turtingi rinkiniai leidžia rengti specializuotas parodas tiek pačiame muziejuje, tiek ir užsienyje. Saugomų eksponatų pagrindu publikuojami moksliniai katalogai.

Archeologijos rinkinio studijomis intensyviai naudojasi akademinė ir mokslinė bendruomenė. Plačiajai visuomenei rinkinių medžiaga pristatoma Lietuvos integralioje muziejų informacinėje sistemoje (LIMIS).

Vilniaus miesto rinkinyje saugoma per 800 radinių kompleksų iš įvairių Vilniaus miesto vietų. XX a. paskutiniais dešimtmečiais suintensyvėjus miesto archeologiniams tyrimams, muziejaus kolekcijas papildo radiniai iš daugelio Vilniaus mieste tyrinėtų objektų: gyvenamųjų ir ūkinių pastatų, gatvių bei aikščių, bažnyčių, vienuolynų ir šalia jų buvusių senųjų kapinių. Pastatų interjero ir eksterjero elementai, buities bei prabangos reikmenys, ginklai ir kiti eksponatai padeda pažinti Vilniaus miesto raidą ir miestiečių gyvenseną. Rinkinyje saugomi dirbiniai iš metalo, keramikos, odos, tekstilės, medžio, tarp kurių paminėtini unikalūs XIV a. pabaigos – XV a. pradžios odiniai batai, sidabriniai XVI a. pabaigos piniginės apkaustai, sidabrinis paauksuotas XVI a. pabaigos – XVII a. pradžios diržas ir kiti. Daugiausia XIV–XVIII a. radinių esama iš senamiestyje tyrinėtų objektų.