Monetų albumai su Romos imperijos monetomis iš Vilniaus mokslo bičiulių draugijos rinkinių

  • Autorius
    Nežinomas

  • Sukūrimo data
    Nežinoma

  • Inventoriaus numeris
    GRD 12698

  • Papildoma informacija
    Fotografas Kęstutis Stoškus

LNM eksponatai LIMIS

Apie eksponatą

Albumuose – Romos imperijos monetos, kurių dauguma – vario lydinio asai ir sestercijos. Ankstyviausia moneta – Augusto (27 m. pr. Kr. – 14 m.) kvadransas, kaldintas Lugdune (dab. Lionas, Prancūzija) 15–10 m. pr. Kr., vėlyviausios – Arkadijaus (383–408) vario lydinio monetos.

Vilniaus mokslo bičiulių draugija (1907–1941) kartu su tuo pačiu metu Vilniuje veikusia Lietuvių mokslo draugija (1907−1940) vaidino svarbų vaidmenį puoselėjant Vilniaus ir viso krašto kultūrą, mokslą, švietimą. Vilniaus mokslo bičiulių draugija turėjo vertingus ir visuomenei prieinamus rinkinius, biblioteką, leido tęstinius leidinius, susirinkimuose buvo skaitomi moksliniai pranešimai. Vienas pagrindinių draugijos tikslų buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos moksliniai tyrimai.

Draugijos numizmatikos rinkiniuose buvo vertingų monetų ir medalių iš senųjų Lietuvos kolekcijų: iš Plungės dvare saugoto kunigaikščio Mykolo Mikalojaus Oginskio (Michał Mikołaj Ogiński, 1849−1902) rinkinio, taip pat Pašušvio dvarininko Antano Zaborskio (Anton Zaborski, 1850−1906) rinkinys. Monetų ir medalių dovanojo ir kiti Lietuvos dvarininkai, taip pat gydytojai, teisininkai, dailininkai. Tai buvo krašto istorijos mylėtojai, kolekcininkai, ne vienas jų priklausė Vilniaus mokslo bičiulių draugijai ar darbavosi tvarkant jos rinkinius. Vilniaus mokslo bičiulių draugijos ir Lietuvių mokslo draugijos rinkiniai 1940 m. buvo perduoti Lituanistikos institutui, o netrukus įtraukti į LSSR mokslų akademiją, kur smarkiai nukentėjo praradę duomenis apie eksponatų kilmę, priklausomybę vienos ar kitos draugijos rinkiniams. Neišliko duomenų ir apie šių monetų albumėlių priklausomybę. Lietuvos nacionaliniame muziejuje saugoma dalis Vilniaus mokslo bičiulių draugijos rinkinio, kita dalis pateko į Lietuvos dailės muziejų.

Numizmatikos skyriaus, įkurto 1967 m., rinkiniuose, 2023 m. sausio 1 d. duomenimis, saugoma per 217 tūkstančių eksponatų: numizmatika (monetos, lydiniai), paslėptų ir pamestų pinigų kompleksai (sidabro laužo, lydinių, monetų ir popierinių pinigų lobiai, piniginių turiniai), medaliai (tarp jų – religiniai ir blaivybės medaliukai), faleristika (ordinai, apdovanojimo medaliai ir garbės ženklai), filofaleristika (suvenyriniai ženkleliai) ir kitokio pobūdžio žymenys bei ženklai, bonistika, vertybiniai popieriai, draudimo lakštai, loterijos bilietai, žyminiai ir įvairių kitų rinkliavų ženklai, apyvartiniai ir skaičiavimo žetonai, telefono, bankų, nuolaidų ir kitos kortelės, plombos (švininiai antspaudai), taip pat eksponatai, susiję su išvardytų objektų gamyba (eskizai, projektai, modeliai, spaudai ir pan.). Eksponatai apima laikotarpį nuo Antikos iki šių dienų.

Tai didžiausias numizmatikos rinkinys Lietuvoje, jį sudaro XX a. Lietuvoje veikusių ir Lietuvos nacionaliniam muziejui perduotų Ivano Luckevičiaus baltarusių istorijos ir etnografijos muziejaus, Karaimų, Vilniaus miesto kraštotyros, Ateizmo, Revoliucijos, Architektūros muziejų, Lietuvių mokslo ir Lenkų mokslo bičiulių draugijų numizmatikos rinkiniai bei numizmatika, perimta iš Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos, taip pat įsigytos ir dovanotos privačios kolekcijos, lobiai, pavienės dovanos, įvairių įstaigų nemokamai perduoti eksponatai, archeologinė medžiaga. Saugomi keli eksponatai iš Senienų muziejaus rinkinių.

1997 m. iš muziejaus numizmatikos rinkinio buvo išskirtos monetos, kurių radimo vieta yra žinoma, ir archeologinių tyrimų metu rastos monetos. Kitą jo dalį sudaro kolekcinės monetos, privatūs ir panaikintų muziejų bei draugijų monetų rinkiniai. Medžiaga apima laikotarpį nuo Antikos iki šių dienų, saugomos įvairių pasaulio šalių apyvartinės, proginės, suvenyrinės monetos, monetų rinkiniai ir monetų klastotės, taip pat XI–XIX a. lietuviški, rusiški, japoniški sidabro lydiniai, trys XVII–XVIII a. švediškos 2, 4 ir 8 dalerių plokštės. Kryptingai pildoma Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės numizmatikos kolekcija, kaupiama šiuolaikinių Lietuvos monetų kolekcija, kurios pagrindą sudaro Lietuvos banko perduodamos monetos, taip pat lituanistikos objektai – užsienio šalių monetos, susijusios su Lietuvos istorija.