LDK Stepono Batoro 6 grašiai

  • Autorius
    Nežinomas

  • Sukūrimo data
    1581 m.

  • Sukūrimo vieta
    Vilniaus monetų kalykla

  • Medžiaga, technika
    Sidabras

  • Išmatavimai
    Skersmuo 26 mm, svoris 4,537 g

  • Inventoriaus numeris
    GRD 118549

  • Radimo arba naudojimo aplinkybės, priklausymas asmeniui ar kolekcijai
    Iš kolekcininko Evaldo Česnulio kolekcijos

LNM eksponatai LIMIS

Apie eksponatą

Monetos reverso legendoje pavaizduotas LDK didžiojo iždininko (1580–1586) Jono Glebavičiaus (Jan Hlebowicz, 1544–1590) heraldinis ženklas Leliva, o tarp Lenkijos Karalystės, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Batorų heraldinių skydų – Vilniaus monetų kalyklos prabuotojo ir spaudų raižytojo (apie 1569/1570–1593) Petro Platinos (Petr Platyna, Pietro Platina) ženklas – liepos lapelis (naudojo ir trijų lapų šakelę arba du pavienius lapelius). Manoma, kad iš Mantujos kilęs auksakalys, medalininkas Petras Platina dirbo dar Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto II Augusto dvare, Stepono Batoro laikais veiklą atnaujinusioje Vilniaus monetų kalykloje raižė spaudus visų nominalų monetoms, LDK didžiųjų iždininkų skaičiavimo žetonams, taip pat raižė knygų puošimui skirtus apkaustus, Platinai priskiriama kelių Stepono Batoro nesignuotų medalių autorystė.

Vilniaus monetų kalykloje 1581 m. nukaldinti šeštokai priklauso aukščiausio retumo laipsnio lituanistinės numizmatikos objektams. Jų tiražas nežinomas, Lietuvos ir užsienio valstybių lobiuose jie neaptinkami, reti aukcionuose ir kolekcijose.

Numizmatikos skyriaus, įkurto 1967 m., rinkiniuose, 2023 m. sausio 1 d. duomenimis, saugoma per 217 tūkstančių eksponatų: numizmatika (monetos, lydiniai), paslėptų ir pamestų pinigų kompleksai (sidabro laužo, lydinių, monetų ir popierinių pinigų lobiai, piniginių turiniai), medaliai (tarp jų – religiniai ir blaivybės medaliukai), faleristika (ordinai, apdovanojimo medaliai ir garbės ženklai), filofaleristika (suvenyriniai ženkleliai) ir kitokio pobūdžio žymenys bei ženklai, bonistika, vertybiniai popieriai, draudimo lakštai, loterijos bilietai, žyminiai ir įvairių kitų rinkliavų ženklai, apyvartiniai ir skaičiavimo žetonai, telefono, bankų, nuolaidų ir kitos kortelės, plombos (švininiai antspaudai), taip pat eksponatai, susiję su išvardytų objektų gamyba (eskizai, projektai, modeliai, spaudai ir pan.). Eksponatai apima laikotarpį nuo Antikos iki šių dienų.

Tai didžiausias numizmatikos rinkinys Lietuvoje, jį sudaro XX a. Lietuvoje veikusių ir Lietuvos nacionaliniam muziejui perduotų Ivano Luckevičiaus baltarusių istorijos ir etnografijos muziejaus, Karaimų, Vilniaus miesto kraštotyros, Ateizmo, Revoliucijos, Architektūros muziejų, Lietuvių mokslo ir Lenkų mokslo bičiulių draugijų numizmatikos rinkiniai bei numizmatika, perimta iš Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos, taip pat įsigytos ir dovanotos privačios kolekcijos, lobiai, pavienės dovanos, įvairių įstaigų nemokamai perduoti eksponatai, archeologinė medžiaga. Saugomi keli eksponatai iš Senienų muziejaus rinkinių.

1997 m. iš muziejaus numizmatikos rinkinio buvo išskirtos monetos, kurių radimo vieta yra žinoma, ir archeologinių tyrimų metu rastos monetos. Kitą jo dalį sudaro kolekcinės monetos, privatūs ir panaikintų muziejų bei draugijų monetų rinkiniai. Medžiaga apima laikotarpį nuo Antikos iki šių dienų, saugomos įvairių pasaulio šalių apyvartinės, proginės, suvenyrinės monetos, monetų rinkiniai ir monetų klastotės, taip pat XI–XIX a. lietuviški, rusiški, japoniški sidabro lydiniai, trys XVII–XVIII a. švediškos 2, 4 ir 8 dalerių plokštės. Kryptingai pildoma Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės numizmatikos kolekcija, kaupiama šiuolaikinių Lietuvos monetų kolekcija, kurios pagrindą sudaro Lietuvos banko perduodamos monetos, taip pat lituanistikos objektai – užsienio šalių monetos, susijusios su Lietuvos istorija.