LDK kanclerio ir Vilniaus vaivados Mikalojaus Radvilos Juodojo skaičiavimo žetonas

  • Autorius
    Nežinomas

  • Sukūrimo data
    1559 m.

  • Sukūrimo vieta
    Vilniaus monetų kalykla

  • Medžiaga, technika
    Vario lydinys

  • Išmatavimai
    Skersmuo 26,5 mm

  • Inventoriaus numeris
    NŽ 641

Apie eksponatą

Skaičiavimo žetonus savo vidiniams poreikiams gaminosi ir atskiros valstybės. Didele įvairove pasižymi Austrijos (Habsburgų imperijos) ir Nyderlandų skaičiavimo žetonai. Jie buvo skirti ne tik skaičiavimui, bet ir politiniams tikslams. Tą darė ir Lenkijos Karalystė bei Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Ši tradicija gyvavo labai trumpai – XVI a. – XVII a. pradžioje. Beveik visi žetonai buvo skirti tam tikriems pareigūnams. Vilniaus monetų kalykloje daugiausia buvo nukaldinta žemės iždininkų žetonų, bet juos gaminosi ir su monetų kalykla susiję asmenys (kalyklų valdytojai ar raštininkai) bei aukštas pareigas ėję pareigūnai. Vienas tokių buvo LDK kancleris ir Vilniaus vaivada Mikalojus Radvila Juodasis (1515–1565). Jo žetonai yra labai reti ir šiandien žinome tik apie du vienetus. Vienoje žetono pusėje matome giminės herbą, o kitoje – lotynišką sentenciją „CRESCE / NTEM SE / QVITUR C / VRA PEC / VNIAM“ (Augantį turtą vejasi rūpesčiai).

Numizmatikos skyriaus, įkurto 1967 m., rinkiniuose, 2023 m. sausio 1 d. duomenimis, saugoma per 217 tūkstančių eksponatų: numizmatika (monetos, lydiniai), paslėptų ir pamestų pinigų kompleksai (sidabro laužo, lydinių, monetų ir popierinių pinigų lobiai, piniginių turiniai), medaliai (tarp jų – religiniai ir blaivybės medaliukai), faleristika (ordinai, apdovanojimo medaliai ir garbės ženklai), filofaleristika (suvenyriniai ženkleliai) ir kitokio pobūdžio žymenys bei ženklai, bonistika, vertybiniai popieriai, draudimo lakštai, loterijos bilietai, žyminiai ir įvairių kitų rinkliavų ženklai, apyvartiniai ir skaičiavimo žetonai, telefono, bankų, nuolaidų ir kitos kortelės, plombos (švininiai antspaudai), taip pat eksponatai, susiję su išvardytų objektų gamyba (eskizai, projektai, modeliai, spaudai ir pan.). Eksponatai apima laikotarpį nuo Antikos iki šių dienų.

Tai didžiausias numizmatikos rinkinys Lietuvoje, jį sudaro XX a. Lietuvoje veikusių ir Lietuvos nacionaliniam muziejui perduotų Ivano Luckevičiaus baltarusių istorijos ir etnografijos muziejaus, Karaimų, Vilniaus miesto kraštotyros, Ateizmo, Revoliucijos, Architektūros muziejų, Lietuvių mokslo ir Lenkų mokslo bičiulių draugijų numizmatikos rinkiniai bei numizmatika, perimta iš Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos, taip pat įsigytos ir dovanotos privačios kolekcijos, lobiai, pavienės dovanos, įvairių įstaigų nemokamai perduoti eksponatai, archeologinė medžiaga. Saugomi keli eksponatai iš Senienų muziejaus rinkinių.

Žetonų rinkinys suformuotas 1983 m. iš monetų rinkiniuose saugotų įvairių pasaulio šalių skaičiavimo, žaidimo, mokėjimo (gamybos ir prekybos įmonių, karinių dalinių, ryšių, transporto, šunų registracijos) XV–XX a. žetonų ir jų funkcijoms artimų šiuolaikinių telefono, nuolaidų, bankų, kitų mokėjimo kortelių. Keturis dešimtmečius kauptame rinkinyje saugoma beveik 1200 eksponatų. Iš vertingiausių minėtini daugiau kaip 100 XV–XIX a. Niurnbergo kalyklų skaičiavimo žetonų, rastų įvairiose Lietuvos vietovėse, 13 retų XVI a. Vilniaus monetų kalykloje kaldintų skaičiavimo žetonų, tarp jų unikalus LDK kanclerio ir Vilniaus vaivados Mikalojaus Radvilos Juodojo 1559 m. skaičiavimo žetonas.