Arbaletinių strėlių antgaliai
Autorius
NežinomasSukūrimo data
XIV a. pab. – XV a. I pusėSukūrimo vieta
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (?), Vokiečių ordinas (?)Medžiaga, technika
Geležis
Išmatavimai
Ilgis 45–67 mmInventoriaus numeris
AV 2:8, 11–14, 16, 23–26, 32Radimo arba naudojimo aplinkybės, priklausymas asmeniui ar kolekcijai
Archeologinių tyrimų vadovas Albertas Lisanka, 1982 m.Papildoma informacija
Gedimino kalnas, Vilnius
Apie eksponatą
Įtveriamieji ir įmoviniai arbaletinių strėlių antgaliai – vieni iš kryžiuočių puolimų pėdsakų, siejami su Vilniaus apsiaustimis.
Seniausi archeologijos eksponatai įtraukti į muziejinę apskaitą dar iš Senienų muziejaus atskirų mecenatų kolekcijų, taip pat XIX a. – XX a. pradžioje vykdytų mokslinių ar mėgėjiškų archeologinių tyrinėjimų. Nuo pokario metų archeologijos rinkinys nuolat pildomas radiniais iš kasmet vykstančių archeologinių tyrimų visoje Lietuvoje. Tyrimus vykdo įvairios institucijos ir tyrėjų grupės, ekspedicijas organizuoja taip pat ir patys muziejaus archeologai.
Siekiant atspindėti ir aprėpti augančią Lietuvos archeologijos paveldo medžiagą muziejuje veikia Priešistorinės archeologijos rinkinių bei Viduramžių ir naujųjų laikų archeologijos rinkinių skyriai.
Archeologijos rinkinio pagrindu 2000 m. Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaryta didelė archeologijos ekspozicija, nušviečianti Lietuvos proistorę nuo seniausių laikų iki XIII amžiaus, t. y. Lietuvos valstybės susidarymo. Turtingi rinkiniai leidžia rengti specializuotas parodas tiek pačiame muziejuje, tiek ir užsienyje. Saugomų eksponatų pagrindu publikuojami moksliniai katalogai.
Archeologijos rinkinio studijomis intensyviai naudojasi akademinė ir mokslinė bendruomenė. Plačiajai visuomenei rinkinių medžiaga pristatoma Lietuvos integralioje muziejų informacinėje sistemoje (LIMIS).
Rinkinyje saugomi Vilniaus pilių archeologiniai radiniai pristato Vilniaus miesto ištakas ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos istoriją. 1933–2020 m. tyrinėjant Kreivąją, Aukštutinę ir Žemutinę pilis, katedrą, Senąjį ir Naująjį arsenalus bei jų aplinką surinktos didelės XIII–XVIII a. buitinės ir statybinės keramikos, koklių kolekcijos. Įvairūs dirbiniai iš metalo, odos, kaulo, medžio, stiklo, akmens parodo LDK valdovų, jų dvaro bei pilių gyventojų gyvenamąją aplinką, kasdieninę buitį, karybą, darbus ir laisvalaikio užsiėmimus. Pilies kalno aikštelėje buvo rasti 20-ies 1863–1864 m. sukilimo dalyvių, nubaustų mirties bausme Vilniuje, Lukiškių aikštėje, palaikai.