Antikvarinė LDK Aleksandro „bandomojo grašio“ klastotė

  • Autorius
    Nežinomas

  • Sukūrimo data
    1856 m.

  • Sukūrimo vieta
    Nežinoma

  • Medžiaga, technika
    Sidabras

  • Išmatavimai
    Skersmuo 30 mm, svoris 4,79 g

  • Inventoriaus numeris
    GRD 89651

LNM eksponatai LIMIS

Apie eksponatą

Tai vienas iš egzempliorių, pagamintų 1856 m. lenkų numizmato Karolio Beyerio (1818–1877) iniciatyva ir patekusių pas Lenkijos monetų tyrinėtoją Kazimierzą Stronczyńskį (1809–1896), vėliau pas antikvarą, kolekcininką, numizmatą Władysławą Bartynowskį (1832–1918). Lietuvos nacionaliniam muziejui padovanojo Lenkijos numizmatų draugijos garbės pirmininkas kolekcininkas Lechas Kokocińskis 2001 m.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro (1492–1506), kaip manoma, apie 1495 m. atidarytoje Vilniaus monetų kalykloje gausiai kaldinti denarai ir pusgrašiai. Stambesnio nominalo monetų apyvartoje buvo naudojami Prahos grašiai. Ar Aleksandrui tapus ir Lenkijos karaliumi buvo pradėta vykdyti pinigų unifikacijos reforma ir bandyta Vilniuje pradėti kaldinti lietuviškus grašius, iki šiol diskusijas keliantis klausimas. Pirmą kartą literatūroje 1857 m. paskelbtas Aleksandro „lietuviškas grašis“, saugotas Zamoyskių bibliotekoje Varšuvoje, dingo Antrojo pasaulinio karo metais, liko tik kelios kopijos. Atkreipus dėmesį į neįprastą herbą, įrašus ir apipavidalinimo detales, buvo suabejota ir paties „bandomojo grašio“ autentiškumu. Siekiant papildyti XIX a. numizmatikos kolekcijas geidžiamais raritetais ir įdomybėmis, tokią „bandomąją monetą“ galėjo sukurti patyręs antikvarinių klastočių meistras, galbūt nusižiūrėjęs nuo 1845 m. išleistame Ignaco Zagórskio kataloge įdėto vaizdo.

Kai kuriuose monetų kataloguose Aleksandro grašis yra pateikiamas kaip bandomoji moneta ar unikumas, tačiau Lietuvos nacionaliniame muziejuje saugomą egzempliorių pristatome kaip klastotės kopiją, nes tyrimų, įrodančių „Aleksandro lietuviško bandomojo grašio“ egzistavimą arba paneigiančių kilusias abejones, kol kas nėra.

Numizmatikos skyriaus, įkurto 1967 m., rinkiniuose, 2023 m. sausio 1 d. duomenimis, saugoma per 217 tūkstančių eksponatų: numizmatika (monetos, lydiniai), paslėptų ir pamestų pinigų kompleksai (sidabro laužo, lydinių, monetų ir popierinių pinigų lobiai, piniginių turiniai), medaliai (tarp jų – religiniai ir blaivybės medaliukai), faleristika (ordinai, apdovanojimo medaliai ir garbės ženklai), filofaleristika (suvenyriniai ženkleliai) ir kitokio pobūdžio žymenys bei ženklai, bonistika, vertybiniai popieriai, draudimo lakštai, loterijos bilietai, žyminiai ir įvairių kitų rinkliavų ženklai, apyvartiniai ir skaičiavimo žetonai, telefono, bankų, nuolaidų ir kitos kortelės, plombos (švininiai antspaudai), taip pat eksponatai, susiję su išvardytų objektų gamyba (eskizai, projektai, modeliai, spaudai ir pan.). Eksponatai apima laikotarpį nuo Antikos iki šių dienų.

Tai didžiausias numizmatikos rinkinys Lietuvoje, jį sudaro XX a. Lietuvoje veikusių ir Lietuvos nacionaliniam muziejui perduotų Ivano Luckevičiaus baltarusių istorijos ir etnografijos muziejaus, Karaimų, Vilniaus miesto kraštotyros, Ateizmo, Revoliucijos, Architektūros muziejų, Lietuvių mokslo ir Lenkų mokslo bičiulių draugijų numizmatikos rinkiniai bei numizmatika, perimta iš Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos, taip pat įsigytos ir dovanotos privačios kolekcijos, lobiai, pavienės dovanos, įvairių įstaigų nemokamai perduoti eksponatai, archeologinė medžiaga. Saugomi keli eksponatai iš Senienų muziejaus rinkinių.

1997 m. iš muziejaus numizmatikos rinkinio buvo išskirtos monetos, kurių radimo vieta yra žinoma, ir archeologinių tyrimų metu rastos monetos. Kitą jo dalį sudaro kolekcinės monetos, privatūs ir panaikintų muziejų bei draugijų monetų rinkiniai. Medžiaga apima laikotarpį nuo Antikos iki šių dienų, saugomos įvairių pasaulio šalių apyvartinės, proginės, suvenyrinės monetos, monetų rinkiniai ir monetų klastotės, taip pat XI–XIX a. lietuviški, rusiški, japoniški sidabro lydiniai, trys XVII–XVIII a. švediškos 2, 4 ir 8 dalerių plokštės. Kryptingai pildoma Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės numizmatikos kolekcija, kaupiama šiuolaikinių Lietuvos monetų kolekcija, kurios pagrindą sudaro Lietuvos banko perduodamos monetos, taip pat lituanistikos objektai – užsienio šalių monetos, susijusios su Lietuvos istorija.