Antikvarinė LDK Aleksandro „bandomojo grašio“ klastotė
Apie eksponatą
Tai vienas iš egzempliorių, pagamintų 1856 m. lenkų numizmato Karolio Beyerio (1818–1877) iniciatyva ir patekusių pas Lenkijos monetų tyrinėtoją Kazimierzą Stronczyńskį (1809–1896), vėliau pas antikvarą, kolekcininką, numizmatą Władysławą Bartynowskį (1832–1918). Lietuvos nacionaliniam muziejui padovanojo Lenkijos numizmatų draugijos garbės pirmininkas kolekcininkas Lechas Kokocińskis 2001 m.
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro (1492–1506), kaip manoma, apie 1495 m. atidarytoje Vilniaus monetų kalykloje gausiai kaldinti denarai ir pusgrašiai. Stambesnio nominalo monetų apyvartoje buvo naudojami Prahos grašiai. Ar Aleksandrui tapus ir Lenkijos karaliumi buvo pradėta vykdyti pinigų unifikacijos reforma ir bandyta Vilniuje pradėti kaldinti lietuviškus grašius, iki šiol diskusijas keliantis klausimas. Pirmą kartą literatūroje 1857 m. paskelbtas Aleksandro „lietuviškas grašis“, saugotas Zamoyskių bibliotekoje Varšuvoje, dingo Antrojo pasaulinio karo metais, liko tik kelios kopijos. Atkreipus dėmesį į neįprastą herbą, įrašus ir apipavidalinimo detales, buvo suabejota ir paties „bandomojo grašio“ autentiškumu. Siekiant papildyti XIX a. numizmatikos kolekcijas geidžiamais raritetais ir įdomybėmis, tokią „bandomąją monetą“ galėjo sukurti patyręs antikvarinių klastočių meistras, galbūt nusižiūrėjęs nuo 1845 m. išleistame Ignaco Zagórskio kataloge įdėto vaizdo.
Kai kuriuose monetų kataloguose Aleksandro grašis yra pateikiamas kaip bandomoji moneta ar unikumas, tačiau Lietuvos nacionaliniame muziejuje saugomą egzempliorių pristatome kaip klastotės kopiją, nes tyrimų, įrodančių „Aleksandro lietuviško bandomojo grašio“ egzistavimą arba paneigiančių kilusias abejones, kol kas nėra.