Anoniminis (Hanso Schulte’ės) skaičiavimo žetonas

  • Autorius
    Nežinomas

  • Sukūrimo data
    XVI a. II pusė

  • Sukūrimo vieta
    Niurnbergas
  • Medžiaga, technika
    Vario lydinys

  • Išmatavimai
    Skersmuo 27,5 mm

  • Inventoriaus numeris
    NŽ 1

  • Radimo arba naudojimo aplinkybės, priklausymas asmeniui ar kolekcijai
    Rastas archeologinių tyrimų metu Vilniuje, Žemaitijos g. 6, 1978 m. (archeologas Stasys Patkauskas)

Apie eksponatą

Skaičiavimo žetonai buvo skirti naudoti ant abako lentos ir tai buvo skaitytuvų pirmtakai. Jie pradėti gaminti XII–XIII a. Italijoje, o nuo XIV–XV a. iki XIX a. pradžios didžiausias skaičiavimo žetonų gamybos centras buvo Niurnbergas. Čia pagaminti žetonai išplito po visą Europą. Ankstyvieji žetonai, iki XVI a. II pusės, yra vadinami anoniminiais, nes juose nėra juos gaminusio asmens vardo ar inicialų, kaip kad yra vėlesnio laikotarpio žetonuose. Didžioji dalis Niurnberge gamintų žetonų yra vadinamojo prancūziško stiliaus – su Prancūzijos herbais, valdovų portretais ar kitais simboliais. Nuo XVII a. pradėti gaminti ir proginiai skaičiavimo žetonai, o nuo XVIII a. žetonuose atsiranda ir nevalstybiniai simboliai.

Šis Niurnbergo žetonas vaizduoja pirklį, skaičiuojantį ant abako lentos, ir lotynišką abėcėlę. Jų buvo keli variantai, nes šio tipo žetonus gamino keli Schulte’ės šeimos asmenys: Hansas I Schulte, dirbęs 1553–1584 m., jo sūnus Hansas II, dirbęs 1586–1603 m., ir Hanso I anūkas Hansas III, dirbęs 1608–1612 m. Kuris iš šių asmenų pagamino žetoną, nežinoma, bet manoma, kad tai buvo Hansas I. Šio tipo žetonai nėra labai reti, bet Lietuvoje jų rasti vos du (kitas Klaipėdoje). Dažniau Lietuvoje yra randami kito tipo Schulte’ės šeimos skaičiavimo žetonai, kuriuose vaizduojamos karališkosios insignijos.

Numizmatikos skyriaus, įkurto 1967 m., rinkiniuose, 2023 m. sausio 1 d. duomenimis, saugoma per 217 tūkstančių eksponatų: numizmatika (monetos, lydiniai), paslėptų ir pamestų pinigų kompleksai (sidabro laužo, lydinių, monetų ir popierinių pinigų lobiai, piniginių turiniai), medaliai (tarp jų – religiniai ir blaivybės medaliukai), faleristika (ordinai, apdovanojimo medaliai ir garbės ženklai), filofaleristika (suvenyriniai ženkleliai) ir kitokio pobūdžio žymenys bei ženklai, bonistika, vertybiniai popieriai, draudimo lakštai, loterijos bilietai, žyminiai ir įvairių kitų rinkliavų ženklai, apyvartiniai ir skaičiavimo žetonai, telefono, bankų, nuolaidų ir kitos kortelės, plombos (švininiai antspaudai), taip pat eksponatai, susiję su išvardytų objektų gamyba (eskizai, projektai, modeliai, spaudai ir pan.). Eksponatai apima laikotarpį nuo Antikos iki šių dienų.

Tai didžiausias numizmatikos rinkinys Lietuvoje, jį sudaro XX a. Lietuvoje veikusių ir Lietuvos nacionaliniam muziejui perduotų Ivano Luckevičiaus baltarusių istorijos ir etnografijos muziejaus, Karaimų, Vilniaus miesto kraštotyros, Ateizmo, Revoliucijos, Architektūros muziejų, Lietuvių mokslo ir Lenkų mokslo bičiulių draugijų numizmatikos rinkiniai bei numizmatika, perimta iš Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos, taip pat įsigytos ir dovanotos privačios kolekcijos, lobiai, pavienės dovanos, įvairių įstaigų nemokamai perduoti eksponatai, archeologinė medžiaga. Saugomi keli eksponatai iš Senienų muziejaus rinkinių.

Žetonų rinkinys suformuotas 1983 m. iš monetų rinkiniuose saugotų įvairių pasaulio šalių skaičiavimo, žaidimo, mokėjimo (gamybos ir prekybos įmonių, karinių dalinių, ryšių, transporto, šunų registracijos) XV–XX a. žetonų ir jų funkcijoms artimų šiuolaikinių telefono, nuolaidų, bankų, kitų mokėjimo kortelių. Keturis dešimtmečius kauptame rinkinyje saugoma beveik 1200 eksponatų. Iš vertingiausių minėtini daugiau kaip 100 XV–XIX a. Niurnbergo kalyklų skaičiavimo žetonų, rastų įvairiose Lietuvos vietovėse, 13 retų XVI a. Vilniaus monetų kalykloje kaldintų skaičiavimo žetonų, tarp jų unikalus LDK kanclerio ir Vilniaus vaivados Mikalojaus Radvilos Juodojo 1559 m. skaičiavimo žetonas.