Zigmanto Sierakausko jungtuvių žiedas

  • Autorius
    Nežinomas

  • Sukūrimo data
    1862 m.

  • Sukūrimo vieta
    Lietuva (?)

  • Medžiaga, technika
    Auksas

  • Išmatavimai
    Skersmuo 21×22,8 mm

  • Inventoriaus numeris
    AV 81:51

  • Radimo arba naudojimo aplinkybės, priklausymas asmeniui ar kolekcijai
    Archeologinių tyrimų vadovas Vytenis Podėnas, 2017 m.

  • Papildoma informacija
    Aukštutinės pilies aikštelė, Vilnius

Apie eksponatą

Zigmantas Sierakauskas (1826 05 18–1863 06 15) – vienas 1863–1864 m. sukilimo Lietuvoje vadų, Lietuvos sukilėlių karinis viršininkas. Po viešos egzekucijos (pakartas) Vilniaus Lukiškių aikštėje 1863 m. birželio 15 d. slapta užkastas Gedimino (Pilies) kalno aikštelėje, tuometinėje uždaroje carinės Rusijos kariuomenės tvirtovės teritorijoje. 2017–2019 m. vykdant archeologinius tyrimus buvo rasti 20-ies Vilniuje mirties bausme nubaustų asmenų palaikai. Prie jų aptikta asmeninių nužudytųjų daiktų, vienas jų – auksinis žiedas – išskirtinis radinys, padėjęs identifikuoti pirmuosius palaikus. Tai Zigmanto Sierakausko ir Apolonijos Dalevskytės jungtuvių žiedas. Žiedo lankelio vidinėje pusėje išgraviruota: „Zygmónt Apolonija 11 Sierpnia / 30 Lipca 1862 r.“ (Zigmantas Apolonija 1862 m. rugpjūčio 11 / liepos 30).

Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologijos rinkinys yra vienas seniausių ir gausiausių muziejuje ir pats didžiausias Lietuvoje. Jame sukaupta per 600 tūkstančių archeologinių radinių, datuojamų nuo XI tūkstantmečio pr. Kr. iki XIX amžiaus. Rinkinį sudaro atskiros eksponatų grupės, kurios skiriamos pagal laikotarpius ir temas.

Seniausi archeologijos eksponatai įtraukti į muziejinę apskaitą dar iš Senienų muziejaus atskirų mecenatų kolekcijų, taip pat XIX a. – XX a. pradžioje vykdytų mokslinių ar mėgėjiškų archeologinių tyrinėjimų. Nuo pokario metų archeologijos rinkinys nuolat pildomas radiniais iš kasmet vykstančių archeologinių tyrimų visoje Lietuvoje. Tyrimus vykdo įvairios institucijos ir tyrėjų grupės, ekspedicijas organizuoja taip pat ir patys muziejaus archeologai.

Siekiant atspindėti ir aprėpti augančią Lietuvos archeologijos paveldo medžiagą muziejuje veikia Priešistorinės archeologijos rinkinių bei Viduramžių ir naujųjų laikų archeologijos rinkinių skyriai.

Archeologijos rinkinio pagrindu 2000 m. Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaryta didelė archeologijos ekspozicija, nušviečianti Lietuvos proistorę nuo seniausių laikų iki XIII amžiaus, t. y. Lietuvos valstybės susidarymo. Turtingi rinkiniai leidžia rengti specializuotas parodas tiek pačiame muziejuje, tiek ir užsienyje. Saugomų eksponatų pagrindu publikuojami moksliniai katalogai.

Archeologijos rinkinio studijomis intensyviai naudojasi akademinė ir mokslinė bendruomenė. Plačiajai visuomenei rinkinių medžiaga pristatoma Lietuvos integralioje muziejų informacinėje sistemoje (LIMIS).

Rinkinyje saugomi Vilniaus pilių archeologiniai radiniai pristato Vilniaus miesto ištakas ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos istoriją. 1933–2020 m. tyrinėjant Kreivąją, Aukštutinę ir Žemutinę pilis, katedrą, Senąjį ir Naująjį arsenalus bei jų aplinką surinktos didelės XIII–XVIII a. buitinės ir statybinės keramikos, koklių kolekcijos. Įvairūs dirbiniai iš metalo, odos, kaulo, medžio, stiklo, akmens parodo LDK valdovų, jų dvaro bei pilių gyventojų gyvenamąją aplinką, kasdieninę buitį, karybą, darbus ir laisvalaikio užsiėmimus. Pilies kalno aikštelėje buvo rasti 20-ies 1863–1864 m. sukilimo dalyvių, nubaustų mirties bausme Vilniuje, Lukiškių aikštėje, palaikai.