Kryždirbystės rinkinys yra vienas didžiausių Etninės kultūros ir antropologijos rinkinių skyriuje. Jame – daugiau nei 5000 eksponatų, atspindinčių tikėjimą, dvasinę kultūrą, liaudiškojo pamaldumo papročius. XIX a. – XX a. pirmos pusės kryžiai, koplytstulpiai, stogastulpiai, koplytėlės primena etnografinių regionų medinių paminklų statymo tradicijas, jų tipus ir menines ypatybes. Kryždirbio Vinco Svirskio savitą kūrybos braižą rodo iš vientiso medžio išskobti dvipusiai kryžiai.
Medinių paminklų grupėje daugiausia medžiuose kabinamų įvairių pavidalų koplytėlių.
Didžiąją dalį rinkinio eksponatų sudaro medinės skulptūrėlės ir skulptūrinės kompozicijos, atspindinčios sakralaus liaudies meno siužetus. Viena svarbiausių rinkinio kūrinių temų yra Kristaus gyvenimas. Vyrauja kūriniai Kristaus kančios tema. Daugiausia Nukryžiuotojo atvaizdų ir kančią vaizduojančių siužetų – Rūpintojėlis, Nazarietis, nešantis kryžių, ciklas „Kryžiaus kelio stotys“. Esama ir Gailestingojo Kristaus globėjo siužetų – Švč. Jėzaus Širdis, Laiminantis Kristus.
Dievdirbių sukurti saviti Švč. Mergelės Marijos atvaizdai perteikia prie gyvenimo priartintą siužeto supratimą, rodo Marijos garbinimą kaip vieną svarbiausių lietuvių etninės kultūros požymių. Tradicinėje skulptūroje Marijos vaikystę primena tik viena kompozicija „Šv. Ona moko Mariją“. Tai auklėjimo scena, kur mergaitė Marija stovi prie savo motinos Onos, laikančios rankose knygą. Vienas iš populiariausių tradicinėje skulptūroje buvo Marijos Maloningosios siužetas. Tikėta, jog Mergelė Marija visiems prašantiems dalija malones, gydo dvasios žaizdas ir teikia stiprybės sunkią valandą. Dieviškąją motinystę atskleidžiantis siužetas „Marija su Kūdikėliu“ buvo retesnis. Dievo Motina vaizduota su Kūdikėliu Jėzumi ant rankų. Skausmo ir liūdesio siužetas „Pieta“ – labiausiai išplėtota ikonografinė Marijos tema.
Kitą rinkinio skulptūrų dalį sudaro lietuvių garbintų šventųjų, kurie saugojo žmones, laukus ir gyvulius nuo nelaimių, rūpinosi namų gerove, teikė stiprybės sunkią valandą, skulptūros. Tai šv. Jonas Nepomukas, šv. Antanas, šv. Jurgis, šv. Rokas, šv. Barbora, šv. Agota, šv. Florijonas, šv. Jonas Krikštytojas, šv. Izidorius.
Skulptūrų autoriai – žymūs Žemaitijos meistrai: Augustinas Potockis (1844–1945), Antanas Klanius (1830–1920), Juozapas Paulauskas (1860–1945) ir Kazimieras Razma (1851–1931), aukštaičių dievdirbiai: Vincas Svirskis (1835–1916), Jonas Dagys (1855–1940), Jonas Danauskas (1854–1937), Antanas Deveikis (1842–1932).
Atskirą grupę sudaro angelų, vienuolių, evangelistų skulptūros.
Skulptūros siužetus papildo ir ant lentų tapytų šventųjų atvaizdai, dievdirbių išdrožtos raižinių lentos šventųjų atvaizdams ant popieriaus spausdinti.
Dar viena rinkinio eksponatų grupė – įvairių formų ir konstrukcijų geležinės medinių paminklų viršūnės. Vyrauja kryžiaus su viena ar keliomis kryžmomis, saulės, širdies formos. Jos sukurtos įvairiais geležies apdorojimo būdais: kalant, karpant, lankstant, sujungiant detales. Esama ir dirbtuvėse kaltų arba lietų metalinių antkapinių kryžių.
Asmeniniam pamaldumui skirti rožiniai, šlakstyklės, indeliai šventintam vandeniui, kryželiai, mūkelės – taip pat šio rinkinio eksponatai.
Kryždirbystės rinkiniui priskiriami liaudies skulptorių sukurti kaimo koplyčių ir bažnyčių klauptai, religinėse dirbtuvėlėse pagaminti nešiojamieji altorėliai, procesiniai kryžiai, žibintai.
Vis gausėja kryždirbystės tradicijas tęsiančių skulptorių, kalvių darbų rinkinys.