Laikrodinė
Sukūrimo data
XIX a. pab.Sukūrimo vieta
Šeimyniškių k., Anykščių r. sav., Utenos apskr.Medžiaga, technika
Medis, reljefinė drožyba, polichromijaIšmatavimai
Aukštis 24 cm, ilgis 22 cm, plotis 11 cmInventoriaus numeris
EM 12658
Apie eksponatą
Laikrodinė – spintelė žadintuvui. Medinė, stačiakampė, pakabinama, dažyta ruda, mėlyna, balta spalva. Durelių viduryje apvali išpjova. Priekis puoštas drožtomis profiliuotomis kolonėlėmis. Viršuje kiaurapjūviu puslankiais išpjaustytas karnizas. Šonuose išdrožti žmonių atvaizdai.
Lietuvos nacionalinio muziejaus Etninės kultūros ir antropologijos rinkinių skyriuje saugomi didžiausi šalyje rinkiniai atspindi lietuvių liaudies kultūros etnines ypatybes, valstiečių verslus, amatus, buitį. Šiuo metu kolekciją sudaro apie 80 tūkstančių eksponatų: XVIII a. pabaigos – XX a. pirmos pusės valstiečių tradicinės kultūros objektai, medinės šventųjų skulptūros, memorialinių paminklų viršūnės, namų apyvokos daiktai, susisiekimo priemonės, baldai, darbo įrankiai, valstiečių drabužiai, namudiniai audiniai. Daiktinius rinkinius papildo ikonografinė medžiaga, piešiniai, brėžiniai, fotografijos, etnografiniai aprašai.
Seniausi eksponatai perimti iš Stepono Batoro universiteto Etnografijos muziejaus ir Lietuvių mokslo draugijos. Daug jų surinkta nuo 1949 metų organizuojamose etnografinėse ekspedicijose, nemažai įsigyta iš privačių asmenų. Nuo XX a. vidurio pradėti kaupti geriausi, stipriu ryšiu su tradicija pasižymintys, kūrybiškai tradicinę ornamentiką ir koloritą interpretuojantys tautodailininkų darbai: tautiniai drabužiai, juostos, vestuviniai sodai, pintinės, gintaro, geležies dirbiniai, medžio drožiniai ir dailės kūriniai.
Etnografijos kolekcija skaidoma į teminius rinkinius ir įvairiais būdais pristatoma visuomenei – apie ją skelbiama moksliniuose tyrinėjimuose, rengiamos parodos, publikuojami katalogai, nuo 1991 metų leidžiamas muziejaus metraštis „Etnografija“.
Interjero rinkinys atspindi valstiečių gyvenamųjų patalpų, buities raidą, papročius. Didžiausia rinkinio grupė – tradiciniai valstiečių baldai, turėję praktinę reikšmę, kūrę gyvenamųjų patalpų jaukumą, rodę žmonių grožio pajautą, gyvenimo būdą. Saugomi stalai, suolai, kėdės, lovos, šaukštdėtės, rankšluostinės, valstiečių naudoti XVIII a. – XX a. pirmoje pusėje. Atskirą eksponatų grupę sudaro baldai vaikams: stovynės pratintis stovėti, vaikščioti, kėdutės ir lopšiai, pinti iš vytelių, šaknelių, balanų arba sukalti iš lentelių, linguojamos į šonus arba supamos į galus medinės lovelės.
Seniausi pavyzdžiai – keletas kraitlovių, kraitkubilių, spintų maistui – yra pačių valstiečių išskaptuoti iš rąstų. Didžiausia dalis stalų, įvairaus ilgio suolų iš pjautų lentų yra dailidžių ir stalių darbo. Gausią ir įvairią rinkinio grupę sudaro gerųjų patalpų lentinės kėdės su įvairių formų atkaltėmis, taip pat pintos iš vytelių, plėšų; jas papildo rėminės konstrukcijos puošnūs krėslai. Esama ir kėdučių atsisėsti dirbant namų ruošos darbus. Lovų rinkinyje yra retesnių, tapytais ornamentais puoštų lovų. Korpusiniai baldai skirti drabužiams, maistui, indams laikyti: drabužių spintos, indaujos maistui, indams, spintelės. Daugumos jų lygios ar filinginės priekinės plokštumos puoštos tapytais arba drožtais ornamentais.
Daugiausia yra baldų audiniams ir drabužiams laikyti. Puošnumu išsiskiria skrynios. Jų puošyba ir forma atspindi etnografinių regionų savitumus. Gausiausia skrynių iš Aukštaitijos ir Žemaitijos. Aukštaičių skrynios šviesesnių spalvų, tapytos augaliniais ornamentais plonomis lanksčiomis linijomis, kaustytos metaliniais apkaustais; yra XIX a. spausdintine technika puoštų kuparų. Dzūkų skrynios panašios į aukštaitiškas. Žemaičių skrynios sodrių spalvų, tapytos plačialapėmis žydinčiomis gėlėmis. Suvalkiečių skrynios suskirstytos laukais, puoštos gėlių žiedų puokštėmis. Ant kraitinių skrynių dažnai būdavo ištapomos datos, siejamos su baldų dirbimo, vestuvių datomis, ir inicialai, įrašai su savininkės vardu ir pavarde. Panašiai puoštos ir nedidelės skrynelės amatininkų, samdinių reikalingiausiems daiktams laikyti.
Baldų rinkinyje gausu (160 vnt.) rankšluostinių, kurios stebina meistrų sugebėjimu sujungti į vieną darnią visumą įvairius puošybos būdus. Yra interjero puošybai naudotų lentynėlių, paveikslų rėmų, laikrodžio spintelių.
Baldų raidą atspindi XX a. pradžios komodos ir drabužių spintos, fabrikinių baldų pavyzdžiu dirbtos vienspalvės ir puoštos tekintomis detalėmis, kontūriniu raižymu.
XVIII–XX amžių apšvietimo priemonių rinkinyje senausi yra žibinčiai patalpoms apšviesti, o daugiausia – pastatomų ir nešiojamų įvairių formų molinių, medinių, skardinių žvakidžių.