Poperingės miesto (dab. Belgija) plomba audeklui ženklinti

  • Autorius
    Nežinomas

  • Sukūrimo data
    XIV a. pab. – XV a. pr.

  • Sukūrimo vieta
    Nežinoma

  • Medžiaga, technika
    Švinas

  • Išmatavimai
    Skersmuo 26,5 mm

  • Inventoriaus numeris
    ND 189

  • Radimo arba naudojimo aplinkybės, priklausymas asmeniui ar kolekcijai
    Rasta archeologinių tyrimų metu Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje 1992 m.

Apie eksponatą

Audeklai iki XVIII a. vidurio, kol nebuvo pramoninės gamybos, buvo prabangos prekė. Jų gamybos centrai Europoje XIII–XV a. buvo Flandrija, Prancūzija, šiaurės Italija. Vėliau savo audiniais išgarsėjo Anglija. Šiuose regionuose pagamintais audeklais buvo aprūpinama visa Europa. Audeklų dirbtuves turėjo ir kitos valstybės, bet jų kokybė buvo gerokai žemesnė, tad jie daugiausia buvo skirti vidiniam naudojimui ir kaimyninėms šalims.

Poperingė buvo vienas iš Flandrijos miestų, XIII–XV a. garsėjusių savo audeklų gamyba. Čia gaminti audeklai buvo paprastesni ir pigesni nei gaminti didžiuosiuose Flandrijos miestuose, dėl to jie buvo populiarūs Rytų Europos regione. Juos platino Hanzos sąjungai priklausę miestai. 1436 m. miestui visiškai sudegus, audeklų gamyba sunyko.

Plomba, kurioje matome Poperingės miesto herbą – ranką, laikančią vyskupo lazdą, buvo uždedama ant audeklo rietimo – taip buvo parodoma audeklo kilmė. Iš plombos dydžio yra galima spręsti, koks tai audinys. Ant plonų ir brangių audinių (pvz., šilko, aksomo, atlaso) buvo dedamos mažos plombos, nes buvo norima kiek galima mažiau juos sugadinti. Ant storų (pvz., vilnonių) audinių buvo dedamos didesnės.

Numizmatikos skyriaus, įkurto 1967 m., rinkiniuose, 2021 m. sausio 1 d. duomenimis, saugoma per 210 tūkstančių eksponatų: numizmatika (monetos, lydiniai), paslėptų ir pamestų pinigų kompleksai (sidabro laužo, lydinių, monetų ir popierinių pinigų lobiai, piniginių turiniai), medaliai (tarp jų – religiniai ir blaivybės medaliukai), faleristika (ordinai, apdovanojimo medaliai ir garbės ženklai), filofaleristika (suvenyriniai ženkleliai) ir kitokio pobūdžio žymenys bei ženklai, bonistika, vertybiniai popieriai, draudimo lakštai, loterijos bilietai, žyminiai ir įvairių kitų rinkliavų ženklai, apyvartiniai ir skaičiavimo žetonai, telefono, bankų, nuolaidų ir kitos kortelės, plombos (švininiai antspaudai), taip pat eksponatai, susiję su išvardytų objektų gamyba (eskizai, projektai, modeliai, spaudai ir pan.). Eksponatai apima laikotarpį nuo Antikos iki šių dienų.

Tai didžiausias numizmatikos rinkinys Lietuvoje, jį sudaro XX a. Lietuvoje veikusių ir Lietuvos nacionaliniam muziejui perduotų Ivano Luckevičiaus baltarusių istorijos ir etnografijos muziejaus, Karaimų, Vilniaus miesto kraštotyros, Ateizmo, Revoliucijos, Architektūros muziejų, Lietuvių mokslo ir Lenkų mokslo bičiulių draugijų numizmatikos rinkiniai bei numizmatika, perimta iš Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos, taip pat įsigytos ir dovanotos privačios kolekcijos, lobiai, pavienės dovanos, įvairių įstaigų nemokamai perduoti eksponatai, archeologinė medžiaga. Saugomi keli eksponatai iš Senienų muziejaus rinkinių.

Plombų rinkinys suformuotas 1992 m. Rinkinyje yra apie 2300 plombų (švininių antspaudų), skirtų audeklams, prekėms, sandarioms talpoms ženklinti. Jo pagrindą sudaro įvairių Europos kraštų XIV–XX a. manufaktūrų ir pirklių audeklų plombos (apie 500 vnt.), muitinių (daugiau kaip 200 vnt.), geležinkelio ir įmonių plombos, rastos archeologinių tyrimų metu, ir atsitiktiniai radiniai iš įvairių Lietuvos vietovių. Paminėtinos Drohičino tipo XI–XIII a. trys dešimtys plombų ir 70 įvairaus dydžio lakštų su Lietuvos Respublikos muitinių (1919–1940) plombavimo replių atspaudais – plombų pavyzdžiais.