Blaivybės brolijos medaliukas

  • Autorius
    Nežinomas

  • Sukūrimo data
    XIX a. II pusė

  • Sukūrimo vieta
    Nežinoma

  • Medžiaga, technika
    Bronza, kaldinimas

  • Išmatavimai
    17,2×14,5 mm, svoris 1,258 g

  • Inventoriaus numeris
    M 371

Apie eksponatą

Blaivybės brolijų medaliukai sudaro savitą religinio pobūdžio medaliukų grupę, kuri, be savo tradicinės funkcijos – saugoti žmogų nuo įvairių nelaimių ir ligų, turėjo ir politinį-patriotinį pobūdį, grindžiamą blaivybės sąjūdžio propaguotomis idėjomis.

Aktyviausias blaivybės sąjūdžio ir tautinio atgimimo veikėjas Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius (vyskupavęs 1850–1875 m.) blaivybę pradėjo skelbti 1858 m., ragino steigti blaivybės brolijas, parengė blaivybės brolijų įstatus. Blaivybės sąjūdžio reikalingumą XIX a. viduryje lėmė tai, kad tuomet viena didžiausių valstiečių, dvarininkų, valdininkų, taip pat ir daugelio kunigų nelaimių buvo girtavimas, kuris, vyskupo Valančiaus supratimu, buvo socialinės, dvasinės visos visuomenės, o ypač valstiečių, pažangos kliūtis. Šios brolijos nariai nešiojo blaivybės medaliukus, kuriuos stojančiajam į broliją dovanodavo klebonas arba pats vyskupas, kuris prieš užkabindamas medaliuką ant kaklo duodavo jį pabučiuoti, o užkabinęs palaimindavo. Valančius rūpinosi ir finansavo pirmąją medaliukų laidą, kaldintą 1858 m., ši data matoma visuose blaivybės medaliukuose. Jie gaminti XIX a. II pusėje – XX a. pradžioje. Žemaičių blaivybės sąjūdis kartu buvo ir tautinis pasipriešinimas caro politikai bei katalikybės pasipriešinimas Stačiatikių bažnyčios įtakai, išreikštas pasyvia forma – medaliukų nešiojimu. Juos nešiojo blaivybės brolijų nariai – dažniausiai tai buvo lietuviškai kalbanti valstietija, kuri siekė organizuotis, aktyviai, sąmoningai ir savarankiškai dalyvauti religiniame bei kultūriniame gyvenime.

Numizmatikos skyriaus, įkurto 1967 m., rinkiniuose, 2023 m. sausio 1 d. duomenimis, saugoma per 217 tūkstančių eksponatų: numizmatika (monetos, lydiniai), paslėptų ir pamestų pinigų kompleksai (sidabro laužo, lydinių, monetų ir popierinių pinigų lobiai, piniginių turiniai), medaliai (tarp jų – religiniai ir blaivybės medaliukai), faleristika (ordinai, apdovanojimo medaliai ir garbės ženklai), filofaleristika (suvenyriniai ženkleliai) ir kitokio pobūdžio žymenys bei ženklai, bonistika, vertybiniai popieriai, draudimo lakštai, loterijos bilietai, žyminiai ir įvairių kitų rinkliavų ženklai, apyvartiniai ir skaičiavimo žetonai, telefono, bankų, nuolaidų ir kitos kortelės, plombos (švininiai antspaudai), taip pat eksponatai, susiję su išvardytų objektų gamyba (eskizai, projektai, modeliai, spaudai ir pan.). Eksponatai apima laikotarpį nuo Antikos iki šių dienų.

Tai didžiausias numizmatikos rinkinys Lietuvoje, jį sudaro XX a. Lietuvoje veikusių ir Lietuvos nacionaliniam muziejui perduotų Ivano Luckevičiaus baltarusių istorijos ir etnografijos muziejaus, Karaimų, Vilniaus miesto kraštotyros, Ateizmo, Revoliucijos, Architektūros muziejų, Lietuvių mokslo ir Lenkų mokslo bičiulių draugijų numizmatikos rinkiniai bei numizmatika, perimta iš Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos, taip pat įsigytos ir dovanotos privačios kolekcijos, lobiai, pavienės dovanos, įvairių įstaigų nemokamai perduoti eksponatai, archeologinė medžiaga. Saugomi keli eksponatai iš Senienų muziejaus rinkinių.

Rinkinyje saugomi Lietuvos, Lenkijos, Rusijos, Vokietijos XVI a. – XXI a. pradžios atminimo medaliai ir žetonai, taip pat religiniai medaliukai (daugiau kaip 1000 vnt.) iš perimtų muziejų rinkinių, įsigyti iš privačių kolekcijų, atsitiktiniai radiniai ir radiniai iš archeologinių tyrimų.

Seniausias eksponatas, sietinas su LDK istorija, – gaisre apsilydęs Stepono Batoro sidabrinis medalis, skirtas Polocko ir Livonijos atsiėmimui atminti (1582), rastas archeologinių tyrimų metu Vilniuje. Tarp lituanistinių XVII–XIX a. medalių išskirtinas auksinis medalis, skirtas Vilniaus universiteto įkūrimo 250 metų ir atkūrimo 25 metų sukaktims paminėti (1828, dail. Fiodoras Tolstojus). Vertingiausi XX a. eksponatai – diplomatams Stasiui Lozoraičiui ir Stasiui Lozoraičiui jaunesniajam, prof. Vytautui Landsbergiui priklausę medaliai ir prezidento Valdo Adamkaus jo prezidentavimo laikotarpiu (1998–2003) dovanų gauti medaliai. Rinkinys nuolat pildomas šiuolaikinių medalininkų darbais istorine tematika, įsigyta medalių, skirtų Sausio 13-ajai, Lietuvos vardo tūkstantmečio, Žalgirio mūšio ir Žemaičių krikšto sukaktims, poeto Kristijono Donelaičio gimimo 300 metų jubiliejui paminėti, Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui.