2019 m. kovo mėnesį Lietuvos nacionalinio muziejaus, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistai baigė trečią 1863–1864 m. sukilėlių, nužudytų Lukiškių aikštėje Vilniuje, palaikų paieškų ir identifikavimo etapą. Per tris tyrimų etapus aptikti ir identifikuoti 20 sukilėlių palaikai.

Pasak archyvinių šaltinių, 1863–1864 m. Lukiškių aikštėje mirties bausmė įvykdyta 21 sukilimo dalyviui. Po egzekucijų kūnai nebuvo atiduoti artimiesiems palaidoti, o užkasti slepiant nuo visuomenės tuo metu uždaroje Gedimino kalno teritorijoje.

2017–2018 m. Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologų grupė Aukštutinės pilies aikštelėje detaliųjų archeologinių tyrimų metu ištyrė 170 kv. m plotą, kuriame surado 14 kapų duobių. Jose buvo aptikti 20 asmenų palaikai ar jų fragmentai. Beveik prie visų rasta asmeninių daiktų: katalikiškų kryželių, medaliukų su religinio turinio atvaizdais ir užrašais, auksinis vestuvinis žiedas.

„Preparuojant palaikus, prie jų aptikta smulkių drabužių audinių fragmentų, kitų geriau išlikusių jų elementų: metalinių, perlamutrinių ir kaulinių sagų, kelnių dirželių ir sagčių bei nežymių odinės avalynės liekanų. Prie kai kurių palaikų buvo rasta ir kulkų ar jų skeveldrų. Nustatyta, jog 1863–1864 m. nužudytų sukilėlių palaikai buvo slapta užkasti Gedimino kalne 1831 m. įrengtos tvirtovės vidiniame kieme, dalinai uždaroje, nežymiai įgilintoje aikštelėje“, – sako Lietuvos nacionalinio muziejaus Viduramžių ir naujųjų laikų archeologijos skyriaus vedėjas Valdas Steponaitis.

Išsamesnius palaikų tyrimus ir jų identifikavimą tęsė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistai, į pagalbą pasitelkę Lietuvos istorijos instituto ir UAB „Kultūros vertybių paieška“ tyrėjus. Buvo atlikti išsamūs antropologiniai, teismo medicininiai ir genetiniai tyrimai.

„Apibendrinus šiandien turimus istorinių, archeologinių, antropologinių ir teismo medicininių (kriminalistikos, fotosugretinimo, genetikos) tyrimų rezultatus, galima sakyti, kad Gedimino kalno aikštelėje rastų palaikų identifikaciją laikome baigta. Patvirtiname, jog rasti palaikai tikrai yra 1863–1864 m. sukilimo dalyvių, atlikę visus tyrimus, identifikavome sukilimo vadų ir dalyvių palaikus“, – teigia Vilniaus universiteto mokslo prorektorius prof. dr. Rimantas Jankauskas.

Archeologai surado, o mokslininkai identifikavo 20 iš 21 sukilimo dalyvių. Kol kas nerasta kunigo Stanislovo Išoros užkasimo vieta, todėl nuo gegužės archeologiniai tyrimai Gedimino kalno aikštelėje bus tęsiami.

Pasak kultūros ministro Mindaugo Kvietkausko, 1863–1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių laidotuvės turi tapti mus visus vienijančiu dalyku. „Vyriausybės sudaryta komisija vykdo konstruktyvų dialogą su Lenkija dėl iškilmingo didvyrių pagerbimo“, – teigė kultūros ministras.

Iškilminga sukilėlių laidojimo ceremonija, planuojama, turėtų vykti šių metų antrajame pusmetyje. Visi Gedimino kalne rasti 1863–1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių palaikai bus garbingai palaidoti Vilniuje, Senųjų Rasų kapinių centrinėje koplyčioje. Tuo rūpinasi speciali Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1863–1864 m. sukilimo vadų atminimo įamžinimo komisija.


Užbaigti dvidešimties Gedimino kalne rastų 1863–1864 m. sukilėlių palaikų identifikavimo tyrimai

 
 

2019 m. kovo mėnesį Lietuvos nacionalinio muziejaus, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistai baigė trečią 1863–1864 m. sukilėlių, nužudytų Lukiškių aikštėje Vilniuje, palaikų paieškų ir identifikavimo etapą. Per tris tyrimų etapus aptikti ir identifikuoti 20 sukilėlių palaikai.

Pasak archyvinių šaltinių, 1863–1864 m. Lukiškių aikštėje mirties bausmė įvykdyta 21 sukilimo dalyviui. Po egzekucijų kūnai nebuvo atiduoti artimiesiems palaidoti, o užkasti slepiant nuo visuomenės tuo metu uždaroje Gedimino kalno teritorijoje.

2017–2018 m. Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologų grupė Aukštutinės pilies aikštelėje detaliųjų archeologinių tyrimų metu ištyrė 170 kv. m plotą, kuriame surado 14 kapų duobių. Jose buvo aptikti 20 asmenų palaikai ar jų fragmentai. Beveik prie visų rasta asmeninių daiktų: katalikiškų kryželių, medaliukų su religinio turinio atvaizdais ir užrašais, auksinis vestuvinis žiedas.

„Preparuojant palaikus, prie jų aptikta smulkių drabužių audinių fragmentų, kitų geriau išlikusių jų elementų: metalinių, perlamutrinių ir kaulinių sagų, kelnių dirželių ir sagčių bei nežymių odinės avalynės liekanų. Prie kai kurių palaikų buvo rasta ir kulkų ar jų skeveldrų. Nustatyta, jog 1863–1864 m. nužudytų sukilėlių palaikai buvo slapta užkasti Gedimino kalne 1831 m. įrengtos tvirtovės vidiniame kieme, dalinai uždaroje, nežymiai įgilintoje aikštelėje“, – sako Lietuvos nacionalinio muziejaus Viduramžių ir naujųjų laikų archeologijos skyriaus vedėjas Valdas Steponaitis.

Išsamesnius palaikų tyrimus ir jų identifikavimą tęsė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistai, į pagalbą pasitelkę Lietuvos istorijos instituto ir UAB „Kultūros vertybių paieška“ tyrėjus. Buvo atlikti išsamūs antropologiniai, teismo medicininiai ir genetiniai tyrimai.

„Apibendrinus šiandien turimus istorinių, archeologinių, antropologinių ir teismo medicininių (kriminalistikos, fotosugretinimo, genetikos) tyrimų rezultatus, galima sakyti, kad Gedimino kalno aikštelėje rastų palaikų identifikaciją laikome baigta. Patvirtiname, jog rasti palaikai tikrai yra 1863–1864 m. sukilimo dalyvių, atlikę visus tyrimus, identifikavome sukilimo vadų ir dalyvių palaikus“, – teigia Vilniaus universiteto mokslo prorektorius prof. dr. Rimantas Jankauskas.

Archeologai surado, o mokslininkai identifikavo 20 iš 21 sukilimo dalyvių. Kol kas nerasta kunigo Stanislovo Išoros užkasimo vieta, todėl nuo gegužės archeologiniai tyrimai Gedimino kalno aikštelėje bus tęsiami.

Pasak kultūros ministro Mindaugo Kvietkausko, 1863–1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių laidotuvės turi tapti mus visus vienijančiu dalyku. „Vyriausybės sudaryta komisija vykdo konstruktyvų dialogą su Lenkija dėl iškilmingo didvyrių pagerbimo“, – teigė kultūros ministras.

Iškilminga sukilėlių laidojimo ceremonija, planuojama, turėtų vykti šių metų antrajame pusmetyje. Visi Gedimino kalne rasti 1863–1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių palaikai bus garbingai palaidoti Vilniuje, Senųjų Rasų kapinių centrinėje koplyčioje. Tuo rūpinasi speciali Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1863–1864 m. sukilimo vadų atminimo įamžinimo komisija.


balandžio 8, 2019


Kitos naujienos

Home buttonAtgal