Kultūros naktį būkime kartu!

Kviečiame birželio 14 d. dalyvauti Lietuvos nacionalinio muziejaus renginiuose, skirtuose Kultūros nakčiai.

Programa

Lietuvos istorijos vingiai – įspūdingo dydžio drobėse

Tapytojas Giedrius Kazimierėnas pristato svarbiausius istorinius šalies įvykius šešiuose įspūdingo dydžio paveiksluose. Žvelgdamas į 9 metrų ilgio drobę nesunkiai pasijusi tarsi būdamas mūšyje prie Mėlynųjų vandenų.

Kur ir kada?

„Kultūros naktį“ Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia paskutinį kartą pamatyti šešis įspūdingo dydžio paveikslus, kuriuos sukūrė tapytojas Giedrius Kazimierėnas. Drobėse menininkas vaizduoja svarbiausius ir įsimintiniausius tautos sąmonėje žymę palikusius istorinius įvykius: Mindaugo karūnavimą, Gedimino laiškus, Algirdo pergalę prie Mėlynųjų Vandenų, Barboros Radvilaitės laidotuves ir kitus.

Didžiausias parodoje eksponuojamas paveikslas – „Algirdo pergalė prie Mėlynųjų Vandenų“. Šio darbo ilgis – 9 metrai, o aukštis – daugiau nei 2 metrai. Kiti parodoje rodomi kūriniai nors ir mažesni, tačiau taip pat pribloškiančio dydžio – Lietuvos istorijos motyvai atgimsta 2,5 × 3 metrų paveiksluose.

Paveikslus Lietuvos istorijos tematika G. Kazimierėnas tapė trylika metų. Kaip pats sako, nesuskaičiuoja, kiek jau iš viso jų yra sukūręs. Dailininko drobė „Žalgiris. Rūstybės diena“ eksponuojama Medininkų pilies nuolatinėje ekspozicijoje, o paveikslas „Vytautas, laukiantis karūnos“ – Trakų Salos pilyje.

Prieš imdamasis teptuko, dailininkas studijuoja istorinę literatūrą, tyrinėja tam istoriniam laikotarpiui būdingus meno kūrinius, autentiškus artefaktus. Didelio formato daugiafigūriai tapybos darbai sukuria sakralų viduramžių manuskriptų iliuminacijų pojūtį.

G. Kazimierėno drobių auksavimu ir sidabravimu rūpinasi aukščiausios kategorijos restauratorė Audronė Čyžienė. Ne vieno paveikslo įspūdingų gotikinių formų medžio dekorą sukūrė dailininkas Virginijus Stančikas.

Kas? Lietuvos nacionalinis muziejus
Kur? Naujasis arsenalas, Arsenalo g. 1
Kada? 18 val. – 23 val.
Pobūdis? Nemokamas savarankiškas lankymas
Paskutiniai lankytojai įleidžiami 23 val.

 
 

Modernėjanti tarpukario Lietuva šių dienų akimis

Kokie buvo svarbiausi Pirmosios Lietuvos Respublikos (1918-1940) įvykiai ir reiškiniai? Kaip modernėjo ano laikmečio visuomenė ir kokie modernėjimo ženklai išliko iki šių dienų? Atsakymai į šiuos klausimus – specialių ekskursijų metu.

Kur ir kada?

Lietuvos nacionaliniame muziejuje veikia nauja ekspozicija – „Lietuvos Respublikos kronika 1918–1940 m.“. Ginklu apgynusi savo teisę į valstybę, Lietuvos visuomenė sukūrė naujosios valstybės institucijas, susibūrusi į įvairias organizacijas ir draugijas aktyviai veikė kultūros, meno, mokslo srityse, jauni talentingi diplomatai gynė jos interesus tarptautinėje politikoje, gausus menininkų – dailininkų, rašytojų, architektų ir kt. – būrys reiškėsi kultūros erdvėje.

Ekspozicijoje didelis dėmesys skirtas švietimui – mokytojų rengimui, o valstybei prakutus, naujų modernių mokyklų statybai. Tarpukariu įvykdyta žemės ūkio reforma sąlygojo sparčią žemės ūkio produktų gamybą, jų perdirbimą ir eksportą.

Ekspozicijoje glaustai, chronologine tvarka pristatoma Pirmosios Lietuvos Respublikos istorija – pagrindiniai istoriniai įvykai, lėmę valstybės atkūrimą ir jos okupaciją, įvairūs tarpukariu vykdytos vidaus politikos aspektai, svarbiausi visuomeniniai įvykiai, šventės, kurios puoselėjo nacionalinę tapatybę ir ugdė stiprius patriotinius jausmus. Per dvidešimt nepriklausomybės metu Lietuva iš Rusijos imperijos gubernijos virto modernia, į Europos valstybių gretas įsiliejančia valstybe.

Kas? Lietuvos nacionalinis muziejus
Kur? Naujasis arsenalas, Arsenalo g. 1
Kada? 18 val. – 23 val.
Pobūdis? Kas valandą rengiamos ekskursijos: 18:00, 19:00, 20:00, 21:00, 22:00
Paskutiniai lankytojai įleidžiami 23 val.

 

Archeologinis detektyvas: kaip buvo surasti sukilėlių palaikai?

Ant Gedimino kalno Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologai rado dvidešimties 1863–1864 m. sukilimo dalyvių palaikus. Archeologas Gytis Grižas kviečia pasiklausyti, kaip vyko tyrimai, kaip buvo atpažinti sukilėliai ir kokios yra tolesnės tyrimų perspektyvos.

Kur ir kada?

2017 metų sausį Vilniuje, Gedimino kalno aikštelėje, vykdant kalno tvarkybos darbus, Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) archeologai atlikdami archeologinius tyrimus aptikto keturių asmenų palaikus. Netrukus jie iškėlė prielaidą, kad tai – 1863–1864 m. sukilimo dalyvių kūnai.

1863–1864 m. Lukiškių aikštėje mirties bausmė pakariant arba sušaudant buvo įvykdyta 21 sukilimo dalyviui, tarp jų ir vadams – Zigmantui Sierakauskui ir Konstantinui Kalinauskui. Sprendimas nužudytų sukilėlių kūnus užkasti ant Gedimino kalno nebūtų atsitiktinis – taip galėjo būti siekiama paslėpti nuo artimųjų ir visuomenės jų palaidojimo vietą. Po 1831 m. sukilimo imperatoriaus Nikolajaus I nurodymu Vilniaus pilių teritorijoje buvo įrengta tvirtovė. Visuomenės lankymui ji buvo neprieinama iki pat XIX a. 10 dešimtmečio pabaigos.

Per dvejus metus ant Gedimino kalno muziejaus archeologai iš viso surado dvidešimties žmonių palaikus. Po ilgų tyrinėjimų, archeologų hipotezė virto faktu – remiantis istoriniais, archeologiniais ir antropologiniais duomenimis nustatyta, kad surasti palaikai – 1863–1864 metų sukilimo dalyvių.

Kviečiame dalyvauti paskaitoje ir sužinoti, kaip buvo vykdomi tyrimai, kiek archeologams užtruko patvirtinti savo hipotezę ir kada jie vėl grįš ant Gedimino kalno ieškoti paskutiniųjų palaikų – vieno likusio sukilėlio.

Kas? Lietuvos nacionalinis muziejus
Kur? Senasis arsenalas, Arsenalo g. 3
Kada? 20 val. – 21 val.
Pobūdis? Paskaita

 

Paslaptingoji Bastėja

Kviečiame į kas valandą organizuojamas specialias ekskursijas po Vilniaus gynybinės sienos bastėją.

Kur ir kada?

XV a. pabaigoje – XVI a. pradžioje besikurianti centralizuota Rusijos valstybė ėmė kelti grėsmę Lietuvai. Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras (1492–1506), tenkindamas Vilniaus gyventojų prašymą, 1503 m. privilegija liepė išmūryti miesto gynybinę sieną. 1522 m. gynybinės sienos statyba buvo baigta. Joje buvo įrengti penkeri vartai, bet jau XVII a. pradžioje sienoje buvo dešimt vartų ir du gynybiniai bokštai. Netrukus čia buvo pastatyta ir Bastėja. Kokio pobūdžio tai statinys, kas jos autorius?

Ikonografinė medžiaga atskleis to meto gynybos ypatumus, o eksponuojami ginklai, patrankos – ginkluotės specifiką. Jūsų lauks Bastėjos mitinė būtybė – Baziliskas. Tai būtybė, primenanti dvikojį slibiną su gaidžio galva. Jis žmones užmušdavo savo žvilgsniu ir surydavo. Ekskursijos metu apsilankysite ir apžvalgos aikštelėje, kur galėsite stebėti naktinio Vilniaus panoramą.

Kas? Vilniaus gynybinės sienos bastėja
Kur? Bokšto g. 20
Kada? 21 val. – 23 val.
Pobūdis? Kas valandą rengiamos ekskursijos 18:00; 19:00; 20:00; 21:00; 22:00; 23:00

 

Gedimino pilis istorinių įvykių sūkuryje

Ekskursijų metų apsilankysite Gedimino pilies bokšte, kur ekskursijų vadovai atskleis ilgą ir sunkų Lietuvos kovos kelią už laisvę nuo kryžiuočių laikų iki pat XX a.

Kur ir kada?

Ekskursijų nusikelsime laiku į praeitį, prisiminsime kas buvo mūsų tautos galybė, didybė ir pasididžiavimas. Du šimtmečius trukusi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didybė buvo paženklinta nuožmiu priešinimusi kalavijuočių bei kryžiuočių agresijai, vėliau dar aršesnių kaimynų rusų, švedų puldinėjimais.

Carinės Rusijos, vėliau kaizerinės Vokietijos ir galiausiai nacių bei sovietų dešimtmečiais vykdyta lietuvių tautos genocido, trėmimo, nutautinimo politika. Beveik kiekvienos lietuvių kartos gyvenimas buvo paženklintas krauju: siekiu pasipriešinti engėjui ir okupantui, apginti arba vėl išsikovoti nepriklausomybę. 1794, 1831, 1863 m. sukilimai, 1905 m. tautos apsisprendimas bet kokiomis aplinkybėmis siekti savo valstybės atkūrimo, 1918 m. nepriklausomybės kovos.

1919 m. sausio 1 d. ant Gedimino pilies bokšto suplevėsavusi trispalvė simbolizavo lietuvių pastangas įsitvirtinti istorinėje sostinėje. 1941 m. trėmimai, genocidas. Nuo 1944 m. dešimtmetį trukęs pokario ginkluotas partizaninis pasipriešinimas. 1989 m. Baltijos kelyje, rankomis susikibę trijų Baltijos valstybių žmonės alsavo laisvės siekiu, 1990 m. kovo 11 d. atvedusiu Lietuvą į Nepriklausomybę.

 

Kas? Gedimino pilies bokštas
Kur? Arsenalo g. 5
Kada? 21 val. –24 val.
Pobūdis? Kas valandą rengiamos ekskursijos 21:00, 22:00, 23:00, 24:00

 

Atrastoji Lietuva: Senieji žemėlapiai Kazio Varnelio kolekcijoje

Kokia idėja apibrėžia JAV gyvenusio garsaus dailininko ir kolekcininko Kazio Varnelio senųjų žemėlapių rinkinį? Ilgametis susirašinėjimas su Vokietijos, Šveicarijos, Didžiosios Britanijos kartografijos žinovais ir kolekcininkais, nuolatinės kartografijos darbų paieškos aukcionų kataloguose ir antikvariatuose – visa tai tam, kad iš skirtingų laiko fragmentų būtų atkurtas Lietuvos – prarastosios Tėvynės vaizdas.

Kur ir kada?

Kokia idėja apibrėžia JAV gyvenusio garsaus dailininko ir kolekcininko Kazio Varnelio senųjų žemėlapių rinkinį? Ilgametis susirašinėjimas su Vokietijos, Šveicarijos, Didžiosios Britanijos kartografijos žinovais ir kolekcininkais, nuolatinės kartografijos darbų paieškos aukcionų kataloguose ir antikvariatuose – visa tai tam, kad iš skirtingų laiko fragmentų būtų atkurtas Lietuvos – prarastosios Tėvynės vaizdas. Daugiau nei 200 žemėlapių rinkinio ašis yra su Lietuva susiję žemėlapiai ir miestų vaizdai. Egzilyje išskirtinės reikšmės rinkinį suformavusiam K. Varneliui buvo svarbu, kad kolekcija ne tik išliktų vientisa, bet ir būtų prieinama lietuviams, tad ją padovanojo Lietuvos nacionaliniam muziejui.

Parodoje eksponuojama tik dalis vertingiausių kolekcijos egzempliorių, vaizduojančių Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, Lenkiją, Prūsiją, Livoniją. Žemėlapių rinkinio chronologinės ribos apima laikotarpį nuo XVI a. iki XIX a. pradžios.

Kas? Kazio Varnelio namai-muziejus
Kur? Didžioji g. 26Kada? 18 val. – 23 val.
Pobūdis? Nemokamas savarankiškas lankymas

birželio 14, 2019


Kitos naujienos

Home buttonAtgal