Ketvirtadienio kultūros istorijos vakarų dėmesys – neatsakytiems Lietuvos istorijos klausimams


Ketvirtadienio kultūros istorijos vakarų dėmesys – neatsakytiems Lietuvos istorijos klausimams

Lietuvos nacionalinis muziejus pradeda tradicinius ketvirtadienio kultūros istorijos vakarus ir kviečia į skirtingų, bet esmingai susietų renginių ciklą. Naujojo vakarų ciklo tema – „Iš neatsakytų Lietuvos istorijos klausimų archyvo: kultūra ir politika“.

Vakarų ciklą sudarys devyni renginiai, kurie prasidės spalio 17 dieną ir truks iki kovo 26 dienos. Paskaitų pradžia 18 val.

Renginiai vyksta Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje (Arsenalo g. 3) ir yra nemokami.

 
 
 
 
 
 
 
 


2019–2020 m. vakarų ciklo programa (parsisiųsti)

Spalio 17 d. Vilniaus krašto lietuvių tautinio atgimimo ir švietimo istorija fotografijose

 

Spalio 17 d. 18 val. vyks šiemet išleisto dviejų dalių fotografijų ir dokumentų leidinio „Lietuvių tautinis atgimimas ir švietimas Vilniaus krašte“ (sudarytoja Jūratė Gudaitė, LNM) pristatymas ir pokalbis apie politinius ir kultūrinius įvykius, susijusius su mūsų tautos kova už nepriklausomą Lietuvos valstybę ir jos sostinę Vilnių.

Vidinė valstybės gyvastis – jos tautinė tapatybė. Šio vakaro metu vaizdais parodysime, kaip vyko tautinis atgimimas čia, Vilniuje, XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje, priminsime, kokie politiniai įvykiai turėjo lemiamą reikšmę lietuvių švietimui, paspartino tautinės valstybės atkūrimą ir Nepriklausomybės Akto paskelbimą. Fotografijose atsiskleidžia lietuvių bendruomenės gyvenimas Vilniaus krašte (vaidinimai, chorai, kultūrinės draugijos, mokslo ir švietimo draugijos), inteligentijos požiūrio į tautinę valstybę kaita (Tautos namų idėja). Bus rodomi kino kronikos kadrai, leidinio sudarytoja pasakos, kokias juokingas, graudžias ir sukrečiančias istorijas slepia šio itin sunkaus Vilniaus krašto lietuviams laikotarpio fotografijos.

Dalyvaus muziejininkė Jūratė Gudaitė, prof. Libertas Klimka, teatrologė Gražina Mareckaitė, doc. dr. gydytojas Jurgis Pleskačiauskas, fotografijos istorikas Stanislovas Žvirgždas.

Knygas bus galima įsigyti su nuolaida.

Lapkričio 7 d. Apolonijos Sierakauskienės „Atsiminimai“ apie savo šeimą 1863–1864 m. sukilime

 

Kalbėsime apie nepaprastą moterį, tapusią meilės, ištikimybės ir patriotizmo simboliu, ir jos Atsiminimus. Apolonija Dalevskytė-Sierakauskienė buvo nepaliaujamų kovotojų už Lietuvos nepriklausomybę brolių Dalevskių sesuo, 1863–1864 m. sukilimo vado Zigmanto Sierakausko žmona, papasakojusi apie iškiliąją XIX amžiaus kartą, siekusią susigrąžinti valstybę. Atsiminimų autorė vaizduoja asmenybes, be galo atsidavusias Tėvynei, nesavanaudiškas, nepriekaištingas, doras, visada pasirengusias aukotis. Ji ir pati atrodo kaip romantiškos vaizduotės kūrinys.

Knygos pristatyme dalyvaus knygos sudarytojos habil. dr. Tamara Bairašauskaitė ir habil. dr. Jolanta Sikorska-Kulesza, pristatyti knygą joms padės dr. Žygintas Būčys ir dr. Zita Medišauskienė.

Pristatymą moderuos dr. Rūta Birutė Vitkauskienė

Knygą bus galima įsigyti su nuolaida.

Lapkričio 14 d. 1863–1864 m. sukilimo temą pratęsiant: baltosios dėmės, mažai tyrinėti klausimai ir kontroversiški vertinimai

 

Lapkričio 14 d. 18 val. Lietuvos nacionaliniame muziejuje vyks naujos muziejaus išleistos knygos 1863–1864 metų sukilėlių kelias į mirtį ir atgimimą pristatymas.

Vakaro metu pirmą kartą susirinks visi tekstų autoriai: knygos sudarytoja Vilniaus universiteto profesorė Tamara Bairašauskaitė (Lietuvos istorijos institutas), tekstų autorės istorikės dr. Olga Mastianica-Stankevič ir Daiva Milinkevičiūtė, dailės istorikė dr. Birutė Rūta Vitkauskienė, archeologai Gytis Grižas, Arūnas Kalėjus, Vytenis Podėnas ir Valdas Steponaitis, antropologijos specialistai prof. Rimantas Jankauskas, dr. Justina Kozakaitė, dr. Žydrūnė Miliauskienė (Vilniaus universitetas), Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistai Giedrius Kisielius, Jūratė Jankauskienė.

Ši knyga – tai kelerių metų 1863–1864 m. sukilėlių palaikų tyrimo rezultatas. Sudėtingi archeologiniai tyrimai prasidėjo 2017 m. sausio pradžioje atsitiktinai aptikus palaidojimus ant Gedimino kalno. Vis naujus atradimus lydėjo nuolatinis žiniasklaidos ir visuomenės dėmesys. Tikra šių tyrimų sensacija tapo auksinis sukilimo vado Zigmanto Sierakausko jungtuvių žiedas, išlikęs ant jo piršto, ir Eduardo Čaplinskio veido atspaudas kalkėse, kaip simbolinis atvaizdas pasirinktas knygos viršeliui.

Knygą sudaro dvi dalys. Pirmojoje „Kelias į mirtį“ remiantis archyviniais šaltiniais pirmą kartą išsamiai papasakotos visų sukilėlių biografijos ir dramatiškų įvykių Lukiškių aikštėje istorija. Šią dalį rašė istorikės Tamara Bairašauskaitė, Olga Mastianica-Stankevič ir Daiva Milinkevičiūtė. Jų surinkta ir patraukliai išdėstyta medžiaga atskleidžia Rusijos imperijos represinės mašinos užkulisius, sukilimo dalyvių išaiškinimo, išdavysčių, įskundimų ir pasmerkimo mirčiai mechanizmus.

Antroji knygos dalis „Kelias į atgimimą“ skirta apibūdinti vietai, kurioje buvo užkasti nužudytieji sukilėliai, aptariamos jų radimo aplinkybės ir palaikų identifikacija. Gedimino kalne aptikus sukilėlių palaikus buvo atliktas carinės Vilniaus tvirtovės kartografijos ir politinių kalinių kalėjimo tyrimas (autorė Birutė Rūta Vitkauskienė). Dvejus su puse metų trukusius archeologinius tyrimus muziejaus archeologai Gytis Grižas, Arūnas Kalėjus, Vytenis Podėnas ir Valdas Steponaitis apibendrino savo straipsnyje, kurį papildo iškalbingos atkastų kapaviečių ir prie palaikų rastų įkapių fotografijos. Atrastų palaikų identifikavimo darbas vyko kartu su Lukiškių aikštėje žuvusių asmenų fotografijų paieškomis, domėtasi genealogija ir giminystės ryšiais su iki šiol gyvenančiais sukilėlių šeimų palikuoniais bei giminių kapavietėmis Lietuvoje, Lenkijoje ir Baltarusijoje. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos laboratorijoje, taikydami naujausią medicinos kriminalistikos ir genetinių tyrimų patirtį, antropologai ir teismo medicinos ekspertai atliko kruopštų tapatybių nustatymo darbą. Rimanto Jankausko, Justinos Kozakaitės, Giedriaus Kisieliaus, Jūratės Jankauskienės ir Žydrūnės Miliauskienės straipsnis deda galutinį tašką šiame ilgame kelyje į sukilėlių atgimimą.

Noras sunaikinti ir nugramzdinti į užmarštį neišsipildė.

Renginį moderuos Birutė Rūta Vitkauskienė.

Naują muziejaus išleistą knygą bus galima įsigyti su nuolaida.

Gruodžio 5 d. Atminties politikos ženklai Vilniuje: Katedros, V. Kudirkos ir Lukiškių aikštės nuo XX a. pradžios iki dabar

 

Menotyrininkė dr. Rasa Antanavičiūtė

Centrinių Vilniaus aikščių istorija yra sumažinta Vilniaus istorijos versija. Skirtingi istoriniai pasakojimai, tarsi silkės pataluose sluoksniai, slepia vienas kitą, tačiau gilinantis ima ir išlenda užsilikęs ankstesnio sluoksnio gabaliukas. Paskaitoje išgirsite ir pamatysite, kaip ir kodėl keitėsi Vilniaus centrinės aikštės, kokį sluoksnį jose klojame mes.

Gruodžio 19 d. Gražina Sviderskytė apie „Lituanicą“: kodėl ir kaip istorinė tikrovė buvo iškeista į mitą?

 

Susitikimas su istorike ir žurnaliste, Lietuvos mokslų akademijos premijos laureate dr. Gražina Kristina Sviderskyte, knygos „Lituanica. Nematoma pusė“ autore.

Sausio 30 d. Naujausi požiūriai į istorinio kraštovaizdžio apsaugą: sampratos ir metodai

 

Architektūrologė Jūratė Markevičienė, istorikas ir parkotyrininkas Dainius Labeckis

Istoriniai kraštovaizdžiai neatsiejami nuo visų į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktų Lietuvos vertybių: Kuršių nerijos, Vilniaus senamiesčio, Kernavės ir Struvės geodezinio lanko. Ypatinga ir ypač trapi istorinių kraštovaizdžių rūšis yra Lietuvos dvarų ir vienuolynų fragmentiškai išlikę parkai. Jų tvarkymas nebūtinai reiškia išsaugojimą. Kuo saviti mūsų parkai, kokios jų bėdos ir ko galėtume pasimokyti?

Vasario 27 d. Žydiškasis Vilnius. Kaip jį suprantame ir vertiname?

 

Istorikė prof. dr. Jurgita Verbickienė

Vilniuje įsikūrusi žydų bendruomenė ir jos palikimas dažnai pasitelkiamas reprezentuoti visą Lietuvos žydų istoriją, kultūrą ir paveldą, būtent čia koncentruojami atpažįstami išpopuliarinti vaizdiniai. Tačiau kokiu būdu Vilniaus paveldas atstovauja Lietuvos žydų kultūrai, kaip ir kokie istoriniai ir kultūriniai klodai turėtų ir galėtų būti atskleisti, kokios reikšmės jiems turėtų būti suteiktos? Paskaita skiriama Vilniaus Gaono Elijo ben Saliamono Zalmano 300-osioms gimimo metinėms.

Kovo 5 d. Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-metį pasitinkant: naktis prieš kovo 11-ąją

 

Pokalbis su Lietuvos Respublikos Atkuriamojo Seimo pirmininku prof. Vytautu Landsbergiu.

Kovo 26 d. Vilniaus „flagmanai“: šiuolaikinio svajonių miesto kultūrinis planavimas

 

Kultūros politikos tyrinėtoja dr. Skaidra Trilupaitytė

Paskaitoje bus kalbama apie požiūrių kaitą ir sankirtas, kintančius įvaizdžius, diskusijas dėl vadinamųjų miesto „flagmanų“, pvz., „Tautos namų“.


gruodžio 5, 2019 - kovo 26, 2020 | Senasis arsenalas, muziejaus salė, Arsenalo g. 3


Kitos naujienos

Home buttonAtgal