Gegužės 28 d. Kazio Varnelio namuose-muziejuje atidaryta grafikės Rasos Janulevičiūtės darbų paroda. Joje – spalvotosios kaligrafijos kūriniai, kuriuos menininkė sukūrė įkvėpta vieno svarbiausių lietuvių filosofo, Mažosios Lietuvos kultūros veikėjo Vydūno kūrybos.

Į kaligrafijos kūrinius menininkė įpynė Vydūno išverstas „Bhagavadgytos“ (liet. „Dieviškosios giesmės“), vienos iš „Mahabharatos“ epo dalių, eiles. Vydūnas 1940 metais pirmasis į lietuvių kalbą išvertė šį hinduizmo religinį tekstą, kuriame ieškojo atsakymų į jį dominusius klausimus, pateikė filosofinių teksto komentarų.

Spalvotosios kaligrafijos kūrimas pasitelkiant spalvą, ritmą, formą skatina prisiliesti prie žmonijos išminties klodų, subjektyviai apmąstyti žmogiškumą – žmogaus būtį šiame pasaulyje, veiksmą, laiką, sąmonę.

Nuo seniausių laikų kaligrafija užėmė išskirtinę vietą žmonijos kultūroje. Rašytas arba pieštas tekstas gali perteikti informaciją, ją papildyti ar papuošti. Toks jis yra artimesnis dailyraščiui, gražaus rašymo menui. Vis tik yra ir kitokia, svarbesnė, kaligrafijos paskirtis – perteikti rašančiojo dvasinę būseną, nuotaiką, nuojautas, pasaulėjautą.

Parodą pristatanti R. Janulevičiūtė kuria knygos dizaino, kaligrafijos darbus, estampus ir ekslibrisus, dalyvauja parodose Lietuvoje ir  užsienyje. Jos darbai pristatyti Lenkijoje, Argentinoje, Prancūzijoje, Estijoje, Baltarusijoje, Rumunijoje, Kinijoje, Italijoje, Bulgarijoje, Serbijoje, Meksikoje. Menininkė 2004 metais Vilniaus dailės akademijoje apgynė disertaciją „Lietuvių dailininko knyga: tradicijos ir modernumo aspektai“, yra parengusi mokslinių publikacijų apie Lietuvos dizainą ir kaligrafiją. R. Janulevičiūtė taip pat yra Lietuvos dailininkų sąjungos narė.

Paroda veiks iki birželio 30 d.

Kazio Varnelio muziejuje – spalvotoji kaligrafija, įkvėpta Vydūno

 
 

Gegužės 28 d. Kazio Varnelio namuose-muziejuje atidaryta grafikės Rasos Janulevičiūtės darbų paroda. Joje – spalvotosios kaligrafijos kūriniai, kuriuos menininkė sukūrė įkvėpta vieno svarbiausių lietuvių filosofo, Mažosios Lietuvos kultūros veikėjo Vydūno kūrybos.

Į kaligrafijos kūrinius menininkė įpynė Vydūno išverstas „Bhagavadgytos“ (liet. „Dieviškosios giesmės“), vienos iš „Mahabharatos“ epo dalių, eiles. Vydūnas 1940 metais pirmasis į lietuvių kalbą išvertė šį hinduizmo religinį tekstą, kuriame ieškojo atsakymų į jį dominusius klausimus, pateikė filosofinių teksto komentarų.

Spalvotosios kaligrafijos kūrimas pasitelkiant spalvą, ritmą, formą skatina prisiliesti prie žmonijos išminties klodų, subjektyviai apmąstyti žmogiškumą – žmogaus būtį šiame pasaulyje, veiksmą, laiką, sąmonę.

Nuo seniausių laikų kaligrafija užėmė išskirtinę vietą žmonijos kultūroje. Rašytas arba pieštas tekstas gali perteikti informaciją, ją papildyti ar papuošti. Toks jis yra artimesnis dailyraščiui, gražaus rašymo menui. Vis tik yra ir kitokia, svarbesnė, kaligrafijos paskirtis – perteikti rašančiojo dvasinę būseną, nuotaiką, nuojautas, pasaulėjautą.

Parodą pristatanti R. Janulevičiūtė kuria knygos dizaino, kaligrafijos darbus, estampus ir ekslibrisus, dalyvauja parodose Lietuvoje ir  užsienyje. Jos darbai pristatyti Lenkijoje, Argentinoje, Prancūzijoje, Estijoje, Baltarusijoje, Rumunijoje, Kinijoje, Italijoje, Bulgarijoje, Serbijoje, Meksikoje. Menininkė 2004 metais Vilniaus dailės akademijoje apgynė disertaciją „Lietuvių dailininko knyga: tradicijos ir modernumo aspektai“, yra parengusi mokslinių publikacijų apie Lietuvos dizainą ir kaligrafiją. R. Janulevičiūtė taip pat yra Lietuvos dailininkų sąjungos narė.

Paroda veiks iki birželio 30 d.

gegužės 28, 2019 - birželio 30, 2019 | Kazio Varnelio namai-muziejus, Didžioji g. 26


Kitos naujienos

Home buttonAtgal