Buvusi areštinė

Buvusi areštinė

Pirmą kartą atveriamame pastate – XIX a. buvusioje politinių kalinių areštinėje nr. 14, kurioje 1863–1864 m. kalėjo apie 1000 sukilimo dalyvių, veikia paroda „Pažadinti: Gedimino kalne rastų sukilėlių istorija“. 

Buvusi areštinė

Pirmą kartą atveriamame pastate – XIX a. buvusioje politinių kalinių areštinėje nr. 14, kurioje 1863–1864 m. kalėjo apie 1000 sukilimo dalyvių, veikia paroda „Pažadinti: Gedimino kalne rastų sukilėlių istorija“. 

Buvusi areštinė

Pirmą kartą atveriamame pastate – XIX a. buvusioje politinių kalinių areštinėje nr. 14, kurioje 1863–1864 m. kalėjo apie 1000 sukilimo dalyvių, veikia paroda „Pažadinti: Gedimino kalne rastų sukilėlių istorija“. 

Buvusi areštinė

Pirmą kartą atveriamame pastate – XIX a. buvusioje politinių kalinių areštinėje nr. 14, kurioje 1863–1864 m. kalėjo apie 1000 sukilimo dalyvių, veikia paroda „Pažadinti: Gedimino kalne rastų sukilėlių istorija“. 

Buvusi areštinė

Pirmą kartą atveriamame pastate – XIX a. buvusioje politinių kalinių areštinėje nr. 14, kurioje 1863–1864 m. kalėjo apie 1000 sukilimo dalyvių, veikia paroda „Pažadinti: Gedimino kalne rastų sukilėlių istorija“. 

Buvusi areštinė

Pirmą kartą atveriamame pastate – XIX a. buvusioje politinių kalinių areštinėje nr. 14, kurioje 1863–1864 m. kalėjo apie 1000 sukilimo dalyvių, veikia paroda „Pažadinti: Gedimino kalne rastų sukilėlių istorija“. 

Buvusi areštinė

Pirmą kartą atveriamame pastate – XIX a. buvusioje politinių kalinių areštinėje nr. 14, kurioje 1863–1864 m. kalėjo apie 1000 sukilimo dalyvių, veikia paroda „Pažadinti: Gedimino kalne rastų sukilėlių istorija“. 

Buvusi areštinė

Pirmą kartą atveriamame pastate – XIX a. buvusioje politinių kalinių areštinėje nr. 14, kurioje 1863–1864 m. kalėjo apie 1000 sukilimo dalyvių, veikia paroda „Pažadinti: Gedimino kalne rastų sukilėlių istorija“. 

Pirmą kartą atveriamame pastate – XIX a. buvusioje politinių kalinių areštinėje nr. 14, kurioje 1863–1864 m. kalėjo apie 1000 sukilimo dalyvių, veikia paroda „Pažadinti: Gedimino kalne rastų sukilėlių istorija“.

Pirmame pastato aukšte pristatomos sukrečiančiais išgyvenimais paženklintos Gedimino kalne rastų sukilėlių biografijos, istorinis 1863–1864 m. sukilimo kontekstas, sukilimo dalyvių tikslai ir lūkesčiai. Didelę parodos eksponatų dalį sudaro 2017–2018 m. archeologinių tyrimų Gedimino kalne medžiaga ir sukilimą iliustruojantys bei nušviečiantys dokumentai, fotografijos, asmeniniai sukilimo dalyvių daiktai bei kitos sukilimo relikvijos. Paroda siekiama deramai pagerbti sukilėlių asmenybes, drauge įprasminant vidinį vertybinį jų pasirinkimą – kovą už laisvę.

Antrame pastato aukšte lankytojų laukia dar vienas atradimas, kuriuo iš užmaršties prikeliamas pasakojimas apie mėginimus sovietmečiu gaivinti tikrąją 1863–1864 m. sukilimo atmintį ir puoselėti vėl sugniuždytą laisvės siekį. 1964 m. rudenį jauni menininkai Arūnas Tarabilda, Vladas Vildžiūnas, Vincas Kisarauskas, Aloyzas Stasiulevičius ir kiti be valdžios leidimo surengė sukilimo šimtmečiui skirtą parodą. Deja, po kelių dienų valdžios nurodymu visi darbai buvo nukabinti. Iš daugiau nei šešiasdešimties šioje parodoje eksponuotų kūrinių keletas rodoma čia, pastato nr. 14 antrame aukšte. Jie, kaip ir pirmojo aukšto eksponatai, tarsi kelia klausimą: Ką mums šiandieną reiškia laisvė?

Informacija apie lankymą.

Home buttonAtgal